Premjeru siekiantis tapti Mindaugas Sinkevičius sako, kad naujoje Vyriausybėje Kęstučiui Budriui nebūtinai teks atsisveikinti su užsienio reikalų ministro pareigomis, tačiau tarp svarstomų kandidatų į šias pareigas yra ir kiti prezidento komandos nariai ar dabartiniai užsienio reikalų viceministrai.
Politikos užkulisiuose kaip galima pamaina dabartiniam Lietuvos diplomatijos vadovui įvardijamas dabartinis Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
„Galvoje, matyt, tokia pavardė (D. Matulionio – BNS) yra, bet tų pavardžių yra ir daugiau: ir Asta Skaisgirytė (prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais – BNS), ir viceministrai, kurie dirba dabar komandoje, ir Kęstutis Budrys“, – interviu BNS antradienį sakė M. Sinkevičius.
„Nėra taip, kad mes čia dabar galvojame apie vieną asmenį, apie kitą asmenį, sveriame kažką. Kol kas nėra jokių sprendimų ir čia tą galiu pasakyti tikrai atvirai. (...) Eisime konsultacijų su prezidentu ir ieškosime tinkamiausio varianto valstybei“, – pridūrė jis.
Socialdemokrato teigimu, jo asmeniniai santykiai su K. Budriu yra dalykiški ir geri. Kita vertus, politikas pripažino, jog ministras ne visuomet atliepia dabartinės Vyriausybės programos tikslus.
„Kartais gal norisi, kaip čia pasakyti, didesnės ambicijos, didesnio greičio“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Pakeisti K. Budrį kitu politiku svarstoma socialdemokratams buriant naują Vyriausybę, koalicijoje „Nemuno aušrą“ keičiant Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Kaip rašė BNS, valdantieji ne kartą viešai yra kritikavę Lietuvos diplomatijos vadovą. Anot dalies jų, K. Budrys tęsia buvusios konservatorių Vyriausybės politiką, o ne įgyvendina socialdemokratų programą.
Pastaruoju metu politikas kritikos sulaukė dėl nepakankamų pastangų atkuriant diplomatinius santykius su Kinija, savo pasisakymų apie NATO potencialą smogti Kaliningradui.
Savo ruožtu G. Nausėda ne kartą yra sakęs, kad nesupranta, kuo socialdemokratams neįtinka K. Budrys. Anot šalies vadovo, diplomatijos vadovas tinkamai vykdo pareigas.
K. Budrys Užsienio reikalų ministerijai vadovauja nuo 2024 metų pabaigos. Iki tol jis dirbo prezidento vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
Socialdemokratų lyderis sako, kad partnerystės įteisinimas nėra jo darbų sąrašo viršuje
Premjero posto siekiantis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas nėra jo darbų sąrašo viršuje.
„Kol kas, žinokite, klausimas yra atviras, vienas iš, bet ne on the top of my list (ne mano sąrašo viršuje – BNS)“, – interviu BNS sakė politikas.
Anot jo, LSDP frakcijos Seime laukia rimta diskusija šiuo klausimu, nes nuomonės skiriasi kardinaliai.
„Tai reikš partinę rimtą diskusiją, labiausiai frakcijoje, ar mes kildiname politinę darbotvarkę iš žmonių, iš rinkėjų, kurie mus remia, kuriems šita tema nėra prioritetų viršuje. Jų prioritetų viršuje yra kainos, sveikatos prieinamumas, ekonominis pragyvenimas, skaidrumas ir taip toliau“, – tvirtino M. Sinkevičius.
„Aš pasiūlysiu atvirą diskusiją, nes žinau turbūt ir jūs jaučiate, yra 32 vienmandatininkai, pagal sąrašą rinkti žmonės, ir diametraliai skiriasi pozicijos. Galų gale, dalis frakcijos tikrai yra palaikančių“, – sakė jis.
Socialdemokratų lyderis atkreipė dėmesį, kad lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo nepalaiko ir dalis koalicijos partnerių.
Pasak M. Sinkevičiaus, jeigu opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai imtųsi lyderystės šiuo klausimu, tada į diskusiją įsitrauktų ir socialdemokratai.
„Jeigu būtų koks nors sutarimas ir jeigu ten dešinieji, tie patys liberalai parodytų iniciatyvą, tai galime kalbėtis“, – tvirtino politikas.
BNS rašė, kad praėjusių metų balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją 24 metus nevykdydamas Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Be to, konstatuota, kad partnerystė turi apimti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenis.
Po šio nutarimo teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei pareiškus, kad nerengs partnerystę reguliuojančio įstatymo projekto, grupė Seimo socialdemokratų, liberalų ir konservatorių pernai rudenį registravo lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą per Civilinį kodeksą.
Tačiau šis projektas vis neįrašomas į parlamento plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.
Sako esąs pasirengęs įrodyti, kad pats apmokėjo „čekiukų“ bylos išlaidas
Premjero posto siekiantis socdemų vedlys sako, kad yra pasirengęs dokumentais įrodyti, jog pats su šeimos pagalba apmokėjo išlaidas „čekiukų“ byloje.
Paklaustas, ar parodytų sąskaitų išrašus, kur matytųsi jo sumokėtos sumos bylinėjantis, politikas interviu BNS sakė: „Jeigu to reikės, nežinau, ar tai yra kliento ir advokato paslaptis, bet aš nematau problemų į tai atsakyti.“
Taip jis kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui paskelbus, kad šis kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas išsiaiškinti, kokiomis lėšomis socialdemokratų lyderis apmokėjo teisines išlaidas.
M. Sinkevičių „čekiukų“ byloje gynė „Ellex Valiunas“ advokatas Arūnas Petrauskas.
Politikas patvirtino per kelias sąskaitas gynėjui sumokėjęs apie 10 tūkst. eurų, sakė negavęs jokių nuolaidų. M. Sinkevičius teigė, kad bylinėjantis jam finansiškai padėjo šeima, pervedusi jam pinigus per elektroninę bankininkystę.
Parlamentaras Rimantas Sinkevičius antradienį žurnalistams patvirtino finansiškai prisidėjęs prie pagalbos sūnui.
„Čekiukų“ byloje M. Sinkevičių buvo nuteisęs ir pirmos, ir apeliacinės instancijos teismas – todėl jis kuriam laikui buvo nušalintas nuo Jonavos mero pareigų, turėjo sumokėti 12,5 tūkst. eurų baudą.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai bylą socdemo atžvilgiu nutraukė ir taip jis grįžo į pareigas bei aktyvią politiką.
LRT dar prieš kelerius metus skelbė, kad M. Sinkevičius „Ellex Valiunas“ advokatą nusisamdė panašiu metu, kaip savivaldybės valdoma įmonė „Jonavos vandenys“ sudarė teisinių paslaugų sutartį su ta pačia kontora.
M. Sinkevičius neigė turėjęs įtakos „Jonavos vandenų“ sprendimui rinktis šią įmonę. Anot jo, jokios įtakos šiame procese nedarė ir jo sesuo, „Ellex Valiunas“ partnerė.
Socdemų vedlys patvirtino esantis kelių medžiotojų būrelių narys, bet teigė nemedžiojęs apie trejus metus.
Politikas taip pat sakė nemanantis, kad turi iki šiol visuomenėje nežinomų dalykų savo biografijoje, kurie jį kompromituotų.
Tuo pat metu M. Sinkevičius ragino nedemonizuoti politikų pažinčių ir turimo turto.
„Kartais, aišku, atrodo, kad geriausia, kad politikai būtų be pažinčių, nieko nepažinotų, be turto, ir tada gerai sugebėtų dėl šitų kvalifikacijų valdyti valstybę. Nežinau, ar čia kažką bendro turi toks lūkesčių miksas“, – kalbėjo LSDP vedlys.
„Tai tada reikėjo neiti (į premjerus – BNS), jeigu dėl kažko abejoji. Kam čia tada tie eksperimentai? Tų eksperimentų jau turėjome“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, M. Sinkevičius antradienį pranešė ketinantis perimti Vyriausybės vairą iš Ingos Ruginienės, taip tapdamas trečiuoju valdančiosios daugumos premjeru per kadenciją.
Nėra tikras, ar sankcijos keičia Baltarusijos elgesį, bet spręsti dėl jų turi visa ES
Premjero posto siekiantis socdemų vedlys Mindaugas Sinkevičius sako nesantis tikras, ar sankcijos ir izoliacija keičia Baltarusijos elgseną, tačiau pabrėžia, kad savo laikyseną Minsko atžvilgiu Lietuva derins su Europos Sąjunga ir JAV.
„Sankcijos (...) turi pasiekti kažkokį apibrėžtą rezultatą. (...) Sankcijos turėtų keisti elgseną. Grubiai šnekant, jeigu vaikai blogai elgiasi ir tu uždraudi telefonu naudotis ar televizorių žiūrėti, tai tu ne blogo linki, kad jie nebežiūrės televizoriaus, bet tu nori, kad jie elgtųsi atitinkamai“, – interviu BNS antradienį sakė politikas.
„Aš manau, kad sankcijų politika, kuri dabar yra taikoma Baltarusijos atveju, dabar neperžiūrėtina. Peržiūrėtina, kai ateis laikas, in corpore su kitais mūsų strateginiais partneriais“, – pridūrė jis.
Priimant sprendimus, socialdemokratas ragino girdėti visus sąjungininkus.
„Mes čia turėtume neužsiiminėti improvizacijomis, veikti kartu su Europos Sąjunga, vertinti viską kompleksiškai, girdėti, ką mūsų partneriai už Atlanto kalba, ko tikisi iš mūsų. Nes mes juk irgi iš jų kažko tikimės: ir karių, ir paramos, ir strateginės partnerystės“, – teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas.
Politikas kalbėjo panašiai mąstantis ir Rusijos atžvilgiu.
Kaip rašė BNS, Lietuva nuo 2022-ųjų vasario 1-osios yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą po to, kai JAV 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, reaguodama į žmogaus teisių pažeidimus, represijas prieš pilietinę visuomenę ir neskaidrius prezidento rinkimus Baltarusijoje.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms po kurio laiko pritaikė ir ES, jos dar metams pratęstos šį vasarį.
Amerikiečiai šiemet sankcijas atšaukė, o vėliau kreipėsi į Lietuvą ir kitas regiono šalis dėl galimybių trąšų tranzitą atnaujinti.
Visgi M. Sinkevičius tvirtino šiuo metu neturintis konkretaus plano, kaip Lietuva turėtų elgtis Baltarusijos atžvilgiu, tačiau pabrėžia pasigendantis diskusijos.
„Aš neturiu kažkokio recepto ir nesakau, kad, žinote, sukime šturvalą kažkur arba meskimės greitai. Ne, aš kartais, ko pasigendu, (...) tai aiškios strategijos, kaip mes čia darysim“, – kalbėjo kandidatas į ministrus pirmininkus.
Kalbėdamas apie santykius su Kinija, jis pabrėžė, kad būdamas premjeru elgtųsi paisydamas „valstybės saugumo, diplomatinių ir ekonominių interesų“.
„Ir jeigu tai reikš kažkokius pokyčius, tai bus ne dogmatinis, vertybinis, neapibrėžtas metafizinis dalykas kaip argumentacija. Tai bus labai aiški argumentacija, kodėl mes tą darome, kuo tai pagrįsta: investicijų dydžiu, bendradarbiavimu, santykiais, naudomis“, – teigė M. Sinkevičius.
„Aš būsiu tas, kuris vertins per kelias dedamąsias“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.
