Į valdančiąją daugumą pakviestų demokratų laikinasis lyderis Virginijus Sinkevičius neatsako, ar jo vadovaujama politinė jėga pritartų opozicijos iniciatyvai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Seime priimtų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų. Pasak politiko, tai nuspręs frakcija.
„Aš nežinau, nemačiau argumentų. Pasirašyti ar nepasirašyti – spręs frakcija (…). Aš noriu užtikrinti, kad ką mes priimsime, nuspręsime, kad tai pirmiausia turi būti Konstitucijos ribose. Ir aš tikiuosi, kad nebegrįšime į tuos laikus, kai Konstitucija, Konstitucinis Teismas ir teisėjai yra kvestionuojami, nes tuomet tai yra kvestionavimas valstybės pagrindų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė V. Sinkevičius.
Socialdemokratų, demokratų „Vardan Lietuvos“ bei „valstiečių“ parengtame naujosios koalicinės sutarties projekte neliko LRT klausimo. Ankstesnėje koalicijos sutartyje, kuri buvo sudaryta tarp socdemų, „valstiečių“ ir „aušriečių“, buvo numatyta, kad LRT turėtų „užtikrinti žodžio laisvę ir nuomonių įvairovę visuomeninio transliuotojo veikloje“.
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seime priimtas LRT pataisas.
Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) prašė prezidento pataisas vetuoti. Savo ruožtu opozicijoje dirbantys liberalai ir konservatoriai neatsitraukia nuo planų kreiptis į KT.
Įstatymo projektą parengė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė. Vėliau projektas buvo pakoreguotas Seimo Kultūros komitete.
Naujame įstatymo projekte atsiras LRT misijos apibrėžimas, Valdyba, numatyti pokyčiai Taryboje, bus įsteigtas jos biuras.
LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tiesa, Tarybai paliekama pačiai apsispręsti, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo – atvirai ar slaptai.
Dabar galiojančiame visuomeninio transliuotojo įstatymo projekte numatyta, kad generalinis direktorius iš pareigų atleidžiamas atviru balsavimu.
Dauguma įstatymo pataisų nuostatų įsigalios po kelių metų, bet nauja LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka pradėjo veikti iš karto, kai buvo pasirašytas teisės aktas.
