Kol JAV prezidento Donaldo Trumpo derybininkų komanda yra įklimpusi su Irano krize, spaudimas aiškiai gula ant Europos pečių paskirti specialųjį pasiuntinį Ukrainos taikos deryboms. Kas netikėta, tiek Kyjivas, tiek Maskva teigia tam esantys atviri, rašo „Politico“.
Leidinys nurodo, kad tai dar vienas lūžio momentas Europai: pirmiausia Vašingtonas nutraukė finansinę paramą Ukrainai, dabar Europai gali tekti perimti ir lyderystę derybose. Tiek Kyjivas, tiek Maskva, regis, sutaria, kad Europa turėtų pasirinkti vieną asmenį, o ne komitetą.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymas dėl buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio buvo iš karto atmestas.
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas yra akivaizdi kandidatė. Politikė ilgą laiką priešinosi tiesioginėms deryboms su Rusija, tačiau praėjusią savaitę ji, regis, pati save pasiūlė šiai pozicijai, sakydama žurnalistams: „Manau, galėčiau perprasti Rusijos pateikiamas pinkles.“
Tačiau trys ES diplomatai įspėjo, kad griežta K. Kallas pozicija Rusijos atžvilgiu sulauktų greito V. Putino „Ne“.
„Ji, deja, pati save eliminavo iš šio vaidmens“, – „Politico“ sakė vienas aukšto rango ES diplomatas.
Taip pat svarstoma buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kandidatūra. Ji tiesiogiai dirbo tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tiek su V. Putinu. Tačiau, anot leidinio, daugelis europiečių mano, kad jos ankstesnės nesėkmingos tarpininkavimo pastangos yra pakankama priežastis jos neskirti.
Dar viena minimas vardas – Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. Jis turi tarpininkavimo patirties savo šalyje ir anksčiau yra išreiškęs susidomėjimą. Tačiau jam reikėtų plataus ES palaikymo, o Suomijos narystė NATO gali sumažinti jo patrauklumą Maskvoje.
Taip pat kalbama apie buvusį Italijos ministrą pirmininką Mario Draghi. Jis Europoje yra plačiai gerbiamas ir laikomas nei pernelyg griežtos linijos šalininku, nei simpatizuojančiu Kremliui. Vis dėlto nėra jokių viešų ženklų, kad į ekonominius klausimus orientuotas M. Draghi norėtų šio vaidmens.
„Politico“ rašo, kad su Kyjivo pozicija susipažinę šaltiniai teigia, kad pasiuntinys turėtų turėti stiprų ES palaikymą, tačiau nebūti iš pačios ES, kuria V. Putinas labai nepasitiki. Tai galėtų reikšti tokius asmenis kaip Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide`as, patyręs Vidurio Rytų ekspertas, ar net Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras, palaikantis ryšius su abiem pusėmis.
„Didžiausia kliūtis paskirti derybininką nėra nei Putinas, nei Zelenskis, o pačių europiečių nesugebėjimas susitarti tarpusavyje“, – pažymi „Politico“.
