Lietuvoje netyla diskusijos dėl gynybos poreikių, o Kapčiamiesčio poligono steigimas sukėlė net protestus. Tuo metu Kaišiadorių rajone gyvenantis Saulius savo nemažą sodybą neatlygintinai dviem savaitėms atidavė kariuomenės pratyboms. „Kas iš tų namų, jei ateis priešas?“ – tokią žinutę vyras siunčia kritikams.
Vyksta kariuomenės pratybos
Kauno, Kaišiadorių, Elektrėnų ir Jonavos rajonuose praėjusią ir šią savaitę treniruojasi daugiau nei 2 500 karių. Čia vyksta Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ lauko pratybos „Geležinis Vilkas 2026“: kariai ruošia apkasus, rengiasi imituojamam mūšiui, kuriuo metu ginamasi nuo puolimo sausumoje, evakuojami gyventojai ir sužeistieji.
Kol mūšis vyks Gaižiūnų poligone, vienas iš kariuomenės medicinos būrių įsikūrė ūkininko Sauliaus sodyboje Kaišiadorių rajone. Paprastai kariuomenė žvalgosi tinkamų sklypų, o juos pasiūliusiems savininkams atlygina, vėliau vietą sutvarko ir pagelbėja su savo technika – vis dėlto šios sodybos šeimininkas pinigų atsisakė.
Besilankant žurnalistams, kariai sulaukė netikėto patikrinimo – į punktą buvo skubiai pristatyti sužeistieji iš inscenizuotos avarijos.
„Mūsų tikslas yra kuo labiau priartinti prie realybės, padirbti su kūnais, žaizdomis“, – LRT pasakojo leitenantas Justas Žalandauskas, kol jo kolegos su dirbtiniu krauju kūrė sužeidimų muliažus.
Tokiose pratybose sužeistieji vaizduoja tikras traumas, reikia kirpti jų drabužius, nešti ant neštuvų, bendrauti. Jei medikams nepavyksta, gali būti konstatuota mirtis.
Pasak pašnekovo, viena iš karo Ukrainoje pamokų yra ta, kad karo medikams ten pasidarė ypač nesaugu, todėl jie atitraukiami kuo toliau nuo fronto.
„Tiek artilerija, tiek dronai – esame labiau matomi. Nors Ženevos konvencija saugo, kad į automobilį su raudonu kryžiumi negalima šauti, esame taikinys numeris vienas, nes netekus medikų, teikiančių paramą, kyla didžiausia karių demoralizacija“, – pasakoja paramedikas.
Už naudojimąsi sklypu pinigų neėmė
Kaišiadorių rajono gyventojas Saulius LRT pasakojo, kad čia – jo prosenelių žemė, kurioje anksčiau ūkininkavo, bet dabar nebeleidžia sveikata. Nors galėjo gauti kompensaciją už tai, kad leido kariuomenei įsikurti savo kieme, vyras pinigų atsisakė. Iš viso jis turi 16 hektarų žemės.
„O kas padės kariuomenei? Taigi mes, lietuviai. Atvažiavo, paprašė, neatsakiau“, – sako jis.
Saulius pasisako ir už naujo poligono kūrimą prie Kapčiamiesčio, nors supranta ir vietinių gyventojų nerimą dėl valstybės nusavinamo turto. Jam pačiam kieme įsikūrę kariai esą netrukdo.
„Kas iš tų namų, jei ateis priešas?“ – retoriškai klausia vyras.
Pašnekovas sako prisimenantis ir tai, kaip pats tarnavo sovietinėje kariuomenėje prieš pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Jo teigimu, kariams būtina treniruotis realiomis sąlygomis, todėl padėti negaila.
„Žinau, ką reiškia. Reikia mokytis. Ką jie išmoks tenai? Jei, neduok Dieve, bus blogai, tada bus lengviau. Kareivinėse to neišmoksi, reikia šaudyklų, reikia visko. Reikia miškų, laukų, kelių, reikia mokytis ir ant žemės, ir danguje“, – susigraudina jis.
„Esame suinteresuoti, kad nebūtų karo“
Kaip LRT.lt informavo kariuomenė, vykstant pratyboms pasitaiko, kad reikalinga ne tik poligone esanti teritorija ar infrastruktūra. Dažniausiai su gyventojais pasirašomas susitarimas neatlygintinai naudotis žeme arba pastatais, kompensuojant komunalines išlaidas.
„Gyventojai ar organizacijos, suteikę galimybę naudotis jų turtu, tampa garbės svečiais viešuose kariuomenės renginiuose, jiems įteikiamos padėkos ir ilgalaikėje perspektyvoje išsivysto bendradarbiavimas. Tačiau pasitaiko situacijų, kai, norint maksimaliai pasiekti pratybų tikslus, yra pasirašomos nuomos sutartys, pagal kurias atlyginama finansine išraiška“, – teigiama LRT.lt gautame pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ komentare.
Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna komentavo, kad gyventojai kariuomenei užleidžia tiek pastatus, tiek laukus, kuriuose ūkininkauja.
„Žinau ir daugiau tokių atvejų (...). Viena verslininkė neatlygintinai suteikė pastatą – tuo labai džiaugiuosi“, – sakė jis.
Minėta Kaišiadorių gyventoja Rita Gliaudelienė LRT.lt sakė užleidusi pratyboms nenaudojamą pastatą, tai padarė sulaukusi mero prašymo.
„Atrodo, normalu, kai laikinai, kodėl ne. Man tai kaip norma: jei yra galimybė, galima padėti. Reikia suteikti galimybę, jei gali. Visi esame Lietuvos piliečiai, suinteresuoti, kad būtų taika, nebūtų karo, o tik pratybos“, – kalbėjo verslininkė.
Pasak mero, svarbiausia, kad civiliai būtų informuoti apie netoliese vykstančias pratybas, žinotų, kur kreiptis, jei būtų sugadintos pievos ar šaligatviai. Š. Čėsna pridūrė, kad pačiame mieste vykstant vienai iš pratybų dalių – sužeistųjų gabenimui sraigtasparniu – gyventojai skundų neturėjo, nekasdienis vaizdas pritraukė daug smalsuolių.
„Skundų nėra, visiems viskas aišku – tampame sąmoningesni ir suprantame geopolitinę situaciją“, – sakė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras.
