Vilniaus apygardos teismas penktadienį tęsė bylos, kurioje penki Lietuvos ir užsienio piliečiai kaltinami terorizmu, kai per siuntų tarnybas į užsienį siuntė padegamuosius užtaisus, nagrinėjimą, išklausė dar vienos liudytojos ir kaltinamojo parodymus.
Trys suimti kaltinamieji, lydimi konvojaus, penktadienį buvo atvežti į teismą. Dar du, kuriems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, taip pat dalyvavo posėdyje.
Aleksandras Šuranovas, Daniilas Jencius, Vasilijus Kovačas, Vadymas Borsukas ir Eldaras Salmanovas kaltinami dėl teroro akto ir dalyvavimo organizuotos teroristinės grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje.
V. Borsukas ir V. Kovačas turi Ukrainos pilietybę, A. Šuranovas yra Lietuvos pilietis, E. Salmanovas – Rusijos, D. Jencius turi dvigubą Rusijos ir Lietuvos pilietybę. Jų amžius siekia nuo 23 iki 69 metų.
Posėdžio metu buvo apklausta liudytoja Jelena Guseva – E. Salmanovo sugyventinė.
Estijoje, Narvoje, gyvenanti moteris sakė, kad Rusijoje paskutinį kartą buvo maždaug prieš penkerius metus.
Ji pasakojo, kad išsiųsti siuntinį jos sugyventinio paprašė E. Salmanovo pažįstamas Viačeslavas Aliochinas iš Rusijos, kuris kartais lankydavosi jų namuose. Bet, J. Gusevos manymu, siuntinį iš Estijos į Latviją išsiuntė pats V. Aliochinas, tačiau už siuntimą sumokėjo ji. Moteris nieko negalėjo pasakyti apie siuntinį, nes jo nemačiusi. Kas yra siuntoje, jai irgi niekas nesakęs.
Bylos duomenimis, minėtame siuntinyje buvo keturi kaklo masažuokliai, kuriuose buvo paslėpti padegamieji įtaisai. Vėliau Vilniuje po vieną masažuoklį buvo įdėta į keturias siuntas, aktyvuoti padegamieji įtaisai, pridėta papildomų medžiagų, skirtų sustiprinti padegamąjį efektą. Pastarosios buvo paslėptos higienos priemonėse ir jų pakuotėse. Keturios siuntos buvo išsiųstos į Lenkiją ir Jungtinę Karalystę, trys užtaisai suveikė.
Liudytoja teigė neprisimenanti adresato pavardės, prisiminė tik tiek, kad pavardė buvo neįprasta, sudėtinga.
Paskui buvo apklaustas vienas iš kaltinamųjų V. Kovačas.
Jis neigė priklausymą teroristų grupei, tvirtino nepažįstantis kitų kaltinamųjų, išskyrus vieną.
V. Kovačas pasakojo, kad jam paskambino Nikolajus Grigorjevičius (pavardės nežinąs) – jo sūnaus krikštatėvio, buvusio povandeninio laivo kapitono Andrejaus Baburovo, gyvenančio Rusijoje, draugas.
Jis paprašė paimti masažinių pagalvėlių kaklui siuntinį iš paštomato Rygoje ir skubiai nuvežti į Vilnių. Bylos duomenimis, tai tas pats siuntinys, kurio išsiuntimą iš Narvos apmokėjo J. Guseva.
Nikolajus Grigorjevičius V. Kovačui paaiškinęs, kad siuntinį turėję gauti žmonės jo nesulaukė ir išvyko iš Latvijos.
V. Kovačas siuntinį nuvežė į Vilnių. Užmokesčio už tai negavęs, padaręs tai iš draugiškumo. Į Vilnių važiavo su V. Borsuku.
Vilniuje siuntinį pristatė nurodytu adresu, pranešė apie tai Nikolajui Grigorjevičiui. Siuntinį palikę neužrakinto automobilio bagažinėje jie nuėjo pirkti kroviklio telefonui, tuo metu V. Borsukas sako, kad jie ėjo pasivaikščioti.
Po kiek laiko paskambino Nikolajus Grigorjevičius, padėkojo ir pasakė, kad siuntinys jau paimtas. Grįžęs prie automobilio pamatė, kad siuntinio bagažinėje nebėra. Po to išvažiavo atgal į Latviją.
Paklaustas, ką žino apie Nikolajų Grigorjevičių, apibūdino jį kaip turtingą žmogų, padedantį vaikams.
„Su niekuo nepalaikau ryšių“, – į advokato Gintaro Černiausko klausimą, ar bendrauja su Rusijos kariškiais atsakė buvęs sovietų kariškis V. Kovačas.
Prokuroras Šarūnas Astrauskas klausė, kodėl kaltinamojo telefone buvo A. Baburovo (Lietuva yra paskelbusi tarptautinę šio asmens paiešką) paso nuotrauka.
„Aš net nežinojau, kad ji ten yra. Gal kokį įgaliojimą reikėjo padaryti“, – atsakė V. Kovačas.
Kaltinamasis gynė savo sūnėną V. Borsuką teigdamas, kad jis nieko nepažįsta ir yra nekaltas.
Aiškinantis, kaip A. Baburovas tapo jo vaiko krikštatėviu, prokuroras pasiteiravo, kokios tautybės yra V. Kovačo žmona.
„Tai žydė, tai kazachė. Jai patinka keisti tautybes“, – pareiškė kaltinamasis.
Kaip BNS rašė anksčiau, 2024-ųjų liepą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Lenkiją buvo išsiųsti keturi siuntiniai.
Oro transportu du siuntiniai pateko į rūšiavimo centrą Vokietijoje, kur buvo paskirstyti tolesniam gabenimui. Vienas iš jų užsiliepsnojo Leipcigo oro uoste prieš pat jį pakraunant į lėktuvą, antrasis užsidegė sandėlyje JK.
Į Lenkiją atgabentas siuntinys užsiliepsnojo jį vežusiame vilkike, ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus nustatytas užtaiso mechanizmas ir įvertintas pavojus.
Anot kaltinimo, JK padegimas padarė beveik 400 tūkst. eurų žalą, Vokietijoje – 126 tūkst. eurų, Lenkijoje – beveik 62 tūkst. eurų.
Pasak pareigūnų, minėti kaltinamieji yra vykdytojai, tarpininkai, o nusikaltimo organizatoriai yra Rusijoje ir šiuo metu nepasiekiami. Nustatyta, kad nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). Visi kaltinamieji byloje kaltės nepripažįsta.
Remiantis kaltinimu, siuntas su padegamaisiais užtaisais iš Lietuvos išsiuntė Lietuvos pilietis A. Šuranovas, kuris naudojosi netikrais tapatybės duomenimis. Kovo pirmoje pusėje britų transliuotojui BBC jis neigė ryšį su Rusijos GRU ir dalyvavimą sabotaže žvalgybos pavedimu.
Vyras tvirtino nežinojęs, kad jo išsiųstose keturiose dėžėse buvo užsidegantys užtaisai.
Baudžiamoji byla yra atskirta nuo kito tyrimo, kuriame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, organizavusių, planavusių ir prisidėjusių vykdant teroristinius nusikaltimus skirtingose šalyse.
Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos, veikdamos Eurojusto koordinuotoje jungtinėje tyrimo grupėje, sustabdė Europoje planuotus įgyvendinti išpuolius naudojant savaime užsiliepsnojančius siuntinius ir identifikavo nusikaltimus planavusius bei vykdžiusius asmenis.
Minėto tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo asmenys, turintys ryšių ir siejami su Rusijos karinėmis žvalgybos tarnybomis.
Ši byla teismui perduota kovo pradžioje.
