Socialdemokratams žadant per mėnesį apsispręsti dėl galimų pokyčių koalicijoje, premjerė Inga Ruginienė sako, kad valdančiosios daugumos sudėtis nėra svarbiausias klausimas politinėje erdvėje.
„Man atrodo, kad čia aplinka ant tiek užsižaidė dėlioti vienus ar kitus klausimus ir dabar susidaro toks įspūdis, tarsi koalicijos klausimas yra dabar pats svarbiausias visoje politikoje. Aš tai sakyčiau, kad tai nėra svarbiausias klausimas. Šiandien yra svarbiausias klausimas, matant geopolitinę padėtį – saugumas“, – interviu Eltai teigė I. Ruginienė.
Todėl, pasak jos, eskaluojant valdančiosios daugumos klausimą buvo užsižaista.
„Čia nėra politikos žaidimai, čia nėra tai, kad, va, man nepatinka tas žmogus, galbūt galėtų būti kitas, gal Vyriausybė patinka, nepatinka, reikia pakeisti premjerą, reikia pakeisti gal ministrus. Čia mes užsižaidėme tokiais nereikšmingais politikos žaidimais, bet nematome realybės“, – dėstė premjerė.
Vyriausybės vadovės teigimu, koalicijos sudėtis turėtų keistis tuo atveju, jei su partneriais taps sunku pasiekti Lietuvai reikalingų sprendimų.
„Man svarbu, kad darbai būtų realizuoti, ir kol matysiu, kad sistema veikia ir darbai yra realizuojami, kad dirbame dėl Lietuvos labo ir žmonių interesų, viešojo intereso, tai tol mane tokia sistema tenkins“, – sakė I. Ruginienė.
Vis tik, daugumai „Nemuno aušros“ frakcijos narių balsavus „prieš“ Kapčiamiesčio poligono steigimą, premjerė tikina, kad tai – normalu, mat kiekvienoje valdančiojoje daugumoje būdavo skirtingų nuomonių.
„Ką jie balsuoja, tik prieš poligoną? O už gynybos biudžetą buvo subalsuota bene vieningai“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
„Normalu, yra skirtingų nuomonių kiekvienoje valdančiojoje daugumoje, kiekvienoje šeimoje yra ir įvairių skirtingų nuomonių, yra diskusijų, ir tai yra normalu. Rezultatas, svarbiausia, rezultatas“, – tikino ji.
– Premjere, paskaičiavau, kad nuo jūsų darbo pradžios šiame poste jau praėjo daugiau kaip pusmetis. Ar šiose pareigose jaučiatės užtikrintai?
– Jaučiuosi gerai. Ypač, turbūt, jau nuo šių metų, nes praėjusieji metai tikrai buvo sudėtingi. Prisiminkime, kad mano pradžia buvo tokia labai jautriame fone ir Vyriausybės formavimas buvo sudėtingas, daug įvairių dalykų įvyko. Tačiau šiais metais tikrai džiaugiuosi, kad Vyriausybė yra sustyguota taip, kad mes esame orientuoti į darbus, į mūsų programos siekius. Jau galiu pasidžiaugti, kad per tą laikotarpį nemažai nuveikta, pradedant nuo gynybos, kuomet mes turime rekordinį biudžetą gynybai (...) Aš tai išskirčiau gynybą 5,38 proc. nuo BVP ir kodėl tai yra svarbu, tai yra svarbu ne tik dėl saugumo stiprinimo, dėl pačių investicijų į gynybą, ko dešimtmečiais nebuvo padaryta, bet įvardinčiau ne mažiau svarbesnį dalyką, kad investuojant tokį rekordinį skaičių, kiekį pinigų, mes kartu ir nenuskriaudėme socialinių klausimų.
– Šiek tiek atsiribojant nuo konkrečių darbų. Pareigose šiuo metu esate panašiai tiek laiko, kiek jose išbuvo jūsų pirmtakas Gintautas Paluckas, kurio neliečiamybės klausimas šiuo metu yra Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje. Kompetencijų prasme jaučiatės jį pranokusi?
– Aš, žinokite, neturiu tokio tikslo kažką pranokti. Čia nėra varžytuvės, kas gražesnis, geresnis, aukštesnis. Kažkaip Lietuvoje susidarė toks galbūt net ir fonas, kai skatinama visuomenė būtent per tam tikrus asmenybės bruožus, per visai nereikšmingus dalykus sukurti tą varžytuvių atmosferą, man atrodo, kad tokie dalykai tiktai trukdo tikrai realiems ir rimtiems darbams. Aš jau sakiau, kad taip jau man likimas lėmė atsidurti šitoje pozicijoje ir bet kokiam savo gyvenimo darbe, kokiame aš bebuvau, aš atiduodavau viską maksimaliai, dirbdavau sąžiningai ir neskaičiuodavau nei jėgų, nei laiko. Tai ir šiandien aš esu susikoncentravusi į realius darbus ir visi tie užkulisiniai dalykai, niekada aš nebuvau intrigų veikėja, ir dabar, kol būsiu, kol mano kadencija tęsis, aš irgi nežadu į tai lįsti.
– Kalbant apie kompetencijas, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis interviu naujienų portalui „Delfi“ teigė, kad jūs „ne visas sritis gliaudote kaip riešutus“ ir ne visose srityse turite pakankamai patirties, kompetencijų bei žinių. Sutinkate su teiginiais, kad kai kuriose srityse jums trūksta kompetencijos?
– Nesu mačiusi nei vieno premjero, kuris būtų visų 14 ministerijų – kurios dar turi šakinių įvairių sričių – ekspertas ir geriausias žinovas. Tokio žmogaus gal net ir pasaulyje turbūt nėra. Tai akivaizdu ir normalu, kad žmonės ateina iš savo skirtingų sričių ir vienose srityse turi daugiau žinių ir patirties, gyvenimiškos patirties, kitose galbūt mažiau. Tam ir yra ministerijos, ministrai, tam ir yra specialistų, ekspertų komandos, tam prisitraukiami ir mokslininkai tam tikrose grupėse. Kitu atveju Vyriausybei nereikėtų jokių nei tarybų, nei komisijų, nei grupių. (...) Tai, man atrodo, net ir kvaila būtų teigti, kad esi visų sričių meistras. Kiekvienas turi atlikti savo darbą. Premjero pagrindinis darbas yra koordinuoti ir suburti reikiamus specialistus spręsti rimčiausias valstybės problemas.
– O kokią sritį jūs įvardytumėte kaip tam tikrą savo Achilo kulną?
– Net ir nežinau, aš tokios gal neįvertinčiau. Bet turbūt mano stipriausios sritys – tai socialiniai klausimai ir kas mane pačią nustebino, kad nemažai tikrai pradėjau dirbti ir gilintis į gynybą, saugumą, ne tik išorės sienų, bet ir vidaus. Tai yra vidaus saugumas, tarnybų veikla. Ne veltui ir mano strateginiame portfelyje atsiras kova su sukčiavimu, kas pagal mano profesinę karjerą atrodytų tokia visiškai man neįprasta tema. Bet man iš tikrųjų patinka ir tinka.
Taip pat man visiškai patinka vidaus politikos klausimus sieti ir su geopolitika, su tarptautiniais ryšiais ir santykiais, tai nori, nenori tam tikros sritys, lyg ir atrodo daugiau gauna dėmesio, bet, man atrodo, premjerui kiekviena sritis yra svarbi ir nėra tokios prabangos nesigilinti nė į vieną. Jau prasidėjo egzaminai mokyklose, tai reiškia, ir švietimo klausimas yra jau vienas iš tokių TOP tematikų dabar pavasarį. Sveikatos apsauga, kalbame apie labai svarbų įstatymą, kuris dabar yra Seime, tai yra pirmumo eilė arba, kitaip tariant, įstatymas, kuris turėtų sustiprinti viešąjį sektorių, kuris turėtų sureguliuoti tam tikrus apmokėjimo mechanizmus už paslaugas, kad mūsų žmonės, mūsų gyventojai, kurie moka mokesčius, galėtų didesnį prieinamumą turėti.
Tai yra tam tikrų klausimo, kur nėra prabangos atrūšiuoti, kas patinka, nepatinka, tu juos tiesiog turi spręsti.
– Vis tik, V. P. Andriukaitis nėra vienintelis jūsų bendrapartietis, kuris žeria kritiką. Dar vienas pavyzdys buvo Martyno Katelyno teiginys „Lietuvos ryto“ televizijoje, kad Kapčiamiesčio poligono klausimu jis pasigedo jūsų tvirtos pozicijos. Nesiveliant į konkrečius teiginius, tokie pasisakymai iš bendrapartiečių jūsų nežeidžia?
– Manęs tikrai jau niekas dabar nežeidžia. Daug yra įvairių žmonių, (...), kurie bando per tokius dalykus išmušti iš vėžių. Kaip ir matote, kad yra ir įvairios nuorodos į asmenines savybes, tikrai bandant vis paspausti, pakritikuoti tam tikrus nereikšmingus dalykus, tai yra gera strateginė taktika išmušti iš vėžių. Galbūt tikisi, kad pasiduosiu, nusvirs rankos, nesinorės nieko daryti, bet turbūt nuliūdinsiu oponentus, kad tikrai taip nebus. Tikrai jaučiuosi pati pakankamai tvirta dirbti ir toliau. Matant tuos rezultatus, kuriuos jau per nepilnus metus mes padarėme, tas suteikia motyvacijos ir toliau daryti dar daugiau.
O partijoje, kiekvienoje partijoje, vyrauja skirtingos nuomonės, tai yra absoliučiai normalu. Tam yra reikalinga diskusija. Tai čia ir paneigsiu tą mitą, kad socialdemokratams kažkas nurodo, vadovauja, kažkas tampo už siūlelių. Socialdemokratai tai yra partija, kurioje turbūt labiausiai išreikšta demokratija, demokratiniai procesai ir sujungus skirtingas nuomones turbūt ir randami geriausi sprendimai.
– Ar bendrai jaučiatės atliepusi bendrapartiečių lūkesčius jums, nenuvylėte jų?
– Aš atėjau į Vyriausybę ne tenkinti bendrapartiečių lūkesčių, aš atėjau į Vyriausybę dirbti dėl Lietuvos ir jos žmonių, nepaisant to, kokiai partijai jie teikia didesnį palankumą arba kas labiau jiems patinka. Tai yra svarbių darbų sąrašas ir aš juos turiu atlikti. Mano padėtis yra nepatogi. Kartu ne tik skirti dėmesio svarbiausiems darbams, kai į gynybą įlietas rekordinis pinigų kiekis, bet kartu ir subalansuoti biudžetą, kad ir socialiniai reikalai, kad vaiko pinigai, socialinės garantijos didėtų pas žmones, kad pajamos didėtų per minimalų darbo užmokestį, kad pensijos didėtų. Tai yra didžiulis darbas, tai yra sudėtingas darbas, reikalaujantis iššūkių. O kur dar netikėti faktoriai, kaip, pavyzdžiui, karas Irane, kuomet tu, atrodo, susidėliojai šių metų strategiją, viskas tau suėjo į gerą matematiką, staiga ateina krizė, kaip kuro kainos, tu turi papildomas priemones planuotis, ieškoti tam lėšų. Tai reikalauja didelio dėmesio, susikaupimo, ir darbo.
– Kritikos viešojoje erdvėje sulaukia ir jūsų Ministrų kabineto nariai. Pavyzdžiui, strėlės laidomos į susisiekimo ministrą dėl pokyčių šio sektoriaus valstybinių įmonių vadovybėje, kultūros ministrė buvo kritikuojama dėl tvirtos pozicijos tam tikrais klausimais neturėjimo, švietimo, mokslo ir sporto ministrė – dėl dešimties taškų istorijos. Įvairi kritika jūsų Vyriausybės nariams paliečia jus ir asmeniškai?
– Mes esame bendra komanda, tai čia nėra atskirų ministrų. Dažniausiai ministrai padaro tam tikrus namų darbus, bet sprendimai yra priimami Vyriausybėje. Mes esame bendras, junginys, ne atskiri žmonės. Be abejo, kad kiekvienas tas veiksmas, kiekviena pastaba skrieja visai Vyriausybei. Vėlgi, tai yra turbūt normalu dirbti tokioje atmosferoje, kai mes turime skirtingų žmonių, skirtingų patirčių, skirtingų nuomonių. Kaip ir sakiau, tas kompromisų ieškojimas, kompromisų menas yra labai sudėtingas procesas, bet tame ir yra jo visas žavesys – surasti tokius sprendimus, kurie pirmiausiai gintų viešąjį interesą, bet ir atitiktų daugelio gyventojų lūkesčius. Kartais, taip, tie sprendimai ne visada yra sutinkami gerai, bet reikia suprasti, kad mes ir gyvename skirtinguose šiek tiek fonuose. Mes, kaip Vyriausybė, turime daug daugiau tam tikros informacijos, kai kuri informacija, jeigu, pavyzdžiui, kalbant apie saugumą, tai tu visuomenėje negali laisvai kalbėti apie tai. Kartais padarai sprendimą, visuomenė galvoja, kodėl tu padarei tą sprendimą. Greičiausiai tai susiję su tuo, kad visuomenė yra viename informaciniame lygyje, tu esi šiek tiek kitame. Bet visą tą, ką mes kuriame ir ką mes atnešame ant Vyriausybės stalo yra tam, kad apgintume tą patį viešą interesą, kad sukurtume kuo palankesnes sąlygas čia, Lietuvoje, gyventi ir dėti visas pastangas, kad Lietuvos ekonomika augtų.
– Jūsų pačios lūkesčius visi ministrai atliepia?
– Pas mus visiškai darbinė atmosfera. Tikrai mes ir pasiginčijame, mes ir pasidžiaugiame, mes ir pajuokaujame. Tai yra kaip įprastiniame kolektyve, yra įvairių yra darbinių momentų. Bet jeigu klaustumėte, ar aš suabejoju bent vienu ministru, ar galbūt jau rezgu mintį apie nepasitikėjimą procedūrą – tai kol kas, šiai dienai, tokio nėra.
– Vis tik, pastaruoju metu mes stebime krentančius Vyriausybės reitingus – neigiamai Ministrų kabineto darbą vertina apie 70 proc. gyventojų. Vertinate tai kaip indikaciją, kad reikia kažką keisti ir daryti kitaip?
– Pajuokausiu, dabar Armėnijoje daugybė vadovų buvo suėję į vieną vietą ir man teko pabendrauti su didžiuliu kiekiu žmonių ir net iš pačių stipriausių Europos šalių, kaip su prezidentu Macronu, ta pačia Italijos premjere Meloni, su Zelenskiu, tai kai tu kalbi su premjerais apie Vyriausybės darbą, tai visi premjerai su tokia šypsena sako, kad, deja, nėra tokios šalies, kur reitingai premjero arba Vyriausybės augtų kaip ant mielių. Tai dažniausiai Vyriausybė yra tas valdymo organas, kuriam yra sudėtinga misija suderinti biudžetą, kuriam yra sudėtinga misija subalansuoti taip išlaidas, kad nenukentėtų didžioji dalis gyventojų, kad vėlgi apgintas būtų viešasis interesas, ne kažkokie siauri interesai. Kuomet tu daugiau orientuoji sprendimus į viešąjį interesą, tai, be abejo, atsiras ir tų, kurie yra nepatenkinti, nes kiekvienas turime savo patirtį, savo norus, ir tas bendras sprendimas nebūtinai bus geras visiems. Tai ir yra apie Vyriausybę. Turbūt meluočiau, jeigu pasakyčiau, kad mes atėjome dirbti vardan reitingų. Jeigu tą darytumėme, tai tada jūs tikrai klaustumėte apie įvairius sprendimus, nes jie būtų labai, labai keisti. Jie būtų labai populistiniai, galbūt gražiai atrodantys, bet ir tą pačią šalį galėtų nuvesti į labai gilią krizę. Tai aš savo poziciją priimu labai ramiai, suprantu, kad tai nėra pati populiariausia pozicija. Tai yra pozicija, kur tu neturi prabangos teikti populistinius sprendimus, negali kalbėti be atsakomybės, kai tiesiog pasakai, o po to nepadarai, ir tai turi savo kainą.
– Praėjusią savaitę įvyko Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimas, kurio metu, dabar jau, nuolatiniu partijos vadovu išrinktas Mindaugas Sinkevičius. Pastarasis sakė per mėnesį norintis išspręsti klausimą dėl koalicijos. Šis klausimas ore kabo jau kurį laiką. Kas trukdo partijai savo poziciją išsakyti jau dabar, kodėl reikia dar mėnesio?
– Man atrodo, kad čia aplinka ant tiek užsižaidė dėlioti vienus ar kitus klausimus ir dabar susidaro toks įspūdis, tarsi koalicijos klausimas yra dabar pats svarbiausias visoje politikoje. Aš tai sakyčiau, kad tai nėra svarbiausias klausimas. Šiandien yra svarbiausias klausimas, matant geopolitinę padėtį – saugumas ir yra tokių labai rimtų dalykų, kuriuos mes kartu kaip Vyriausybė, kartu kaip Seimas, valdančioji dauguma turime išspręsti. Ar tai tai bus viena, ar bus kita koalicija – šiai dienai mes turime užtikrinti, kad tie sprendimai, kurie turės įtakos ateityje, kurie leis mums šiandien gyventi taip, kaip mes jau dabar gyvename, kad jie bus priimami. Tam, kad jie būtų priimami, tam reikalinga tvirta valdančioji dauguma. Čia nėra politikos žaidimai, čia nėra tai, kad, va, man nepatinka tas žmogus, galbūt galėtų būti kitas, gal Vyriausybė patinka, nepatinka, reikia pakeisti premjerą, reikia pakeisti gal ministrus. Čia mes užsižaidėme tokiais nereikšmingais politikos žaidimais, bet nematome realybės.
– Tačiau, žvelgiant į realybę ir jūsų minėtą prioritetą saugumui, koalicijos partneriai, tarkime, didesnė „Nemuno aušros“ frakcijos narių dalis, balsavo prieš poligono Kapčiamiestyje steigimą.
– Ką jie balsuoja, tik prieš poligoną? O už gynybos biudžetą buvo subalsuota bene vieningai.
– Biudžetą jau ne taip ir ilgai trukus reikės pradėti rengti naują, kitiems metams, tad dabar pakalbėkime apie šviežiausią balsavimą.
– Tai aš irgi kalbu apie šviežiausią balsavimą. Kiek buvo kalbų apie biudžetą, kad „Nemuno aušra“ nebalsuos...
– Biudžetas nėra šviežiausias balsavimas, aš norėčiau vis tiktai grįžti prie poligono balsavimo, kur „Nemuno aušra“ visose stadijose balsavo „prieš“ ir dėl to kyla diskusijų, kad galbūt koalicija neatitinka tam tikrų lūkesčių.
– Normalu, yra skirtingų nuomonių kiekvienoje valdančiojoje daugumoje, kiekvienoje šeimoje yra ir įvairių skirtingų nuomonių, yra diskusijų, ir tai yra normalu. Rezultatas, svarbiausia, rezultatas.
– Tas rezultatas buvo pasiektas, tam tikra prasme, dėl opozicijos, nes jie palaikė projektą...
– Tai ar čia blogai?
– Jeigu opozicija būtų sugalvojusi žaisti politinius žaidimus, apie kuriuos jūs jau kalbėjote – poligono projektas nebūtų priimtas. Ar koalicija...
– Jeigu opozicija taip padarytų, jie parodytų savo tikrąjį veidą.
– O koks, tuomet, šioje situacijoje, yra „Nemuno aušros“ veidas jūsų akyse?
– Šitas visas procesas buvo irgi toks tęstinis momentas pasižiūrėti, ar opozicija, kuri labai daug kalba apie saugumą, bet kažkodėl socialdemokratams atėjus ženkliai padidėjo gynybos biudžetas, tai man būtų keista, kad Seimas nebūtų susivienijęs dėl šito klausimo. Skirtingos nuomonės būna įvairiuose klausimuose, ne tik dėl Kapčiamiesčio, bet pažiūrėkit, ir kiti balsavimai yra ir įvairių skirtingų nuomonių. Tai yra normalu demokratinėje valstybėje. Aš tikrai nenorėčiau, kad mes gyventume autokratinėje valstybėje, kur tiesiog mygtuko paspaudimas būtų tik techninis veiksmas.
– Užsiminėte apie testavimus, jūsų partijos pirmininkas irgi sakė, kad balsavimas dėl poligono bus tam tikras lakmuso popierėlis koalicijai. Ar, jūsų vertinimu, tas testas buvo išlaikytas?
– Man atrodo, kad vėlgi grįžtame prie esminių dalykų, kad šiai dienai mes per mažai kalbame apie darbus, kuriuos reikia nuveikti Lietuvai, per mažai. Pirmas yra strateginė kryptis, kur link mes einame, tada priemonės, kaip tą strateginę kryptį pasiekti, ir čia prasideda darbai ir kaip tuos darbus paversti realybe. Ir čia dirba ne tik Vyriausybės komanda paruošiant įstatymo projektus, bet lygiai taip pat, paraleliai, ne mažesnę rolę groja ir Seimas, kurie turi priimti galutinius sprendimus, ir šiandien mes, valdančioji dauguma, esame susikoncentravę ties tuo, kad tie galutiniai sprendimai būtų priimti.
– Tai testas išlaikytas, ar ne?
– Čia nebuvo jokio testo. Jeigu būtų testas, ir jeigu tai būtų kaip Kovido testas, tai aš pasakyčiau – viena arba dvi juostelės.
– Kitu aspektu kalbant, jūs sakote, kad koalicijos klausimas nėra svarbiausias, tačiau, patys koalicijos partneriai, Remigijus Žemaitaitis ragina socialdemokratus greičiau priimti sprendimą, nes norisi aiškumo. To sprendimo ir konkretumo reikalauja jau ir kai kurie partijos nariai, tarkime, Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas. Jūsų nuomone, greitesnis socialdemokratų apsisprendimas, kad ir koks jis bebūtų, galbūt ir nutildytų kalbas automatiškai ir tas klausimas tiesiog nebūtų keliamas, jeigu būtų konkretus atsakymas?
– Ką tai pakeis? Ką tai pakeis? Vėlgi sakau, mes dėliojomės labai aiškiai savo planą. Tai yra strateginė kryptis, ką mes norime per kadenciją pasiekti, priemonės, kaip norime, kaip juos reikia pasiekti. Taip ir dėliojasi, ir Seime ateis kita valdančioji dauguma, lygiai taip pat dėliosis. Lietuvai nereikia rietenų, Lietuvai nereikia užkulisinių, čia aš suprantu, žiniasklaidoje ir socialinėje medijoje yra patogu laikus dėlioti, emocijas visokias, klausimus tokius. Lietuva renka valdžią tam, kad ateitų konkretūs sprendimai ir mes, socialdemokratai, savo strateginės kryptis pagal tai ir dėliosime. Jeigu matysime, kad su šita valdančiąja dauguma mums sunku pasiekti Lietuvai reikalingų sprendimų, jeigu mes matysime, kad viešąjį interesą jau sunku yra ginti, tai tada ir bus, matyt, pokyčiai. Šiai dienai, ką aš matau aplinkinę erdvę, tai toks kaip žaidimas padarykime, visiems reikia kažkokios naujos žinutės, visiems nuobodu gyventi. Tai mes tikrai nedėliosime sprendimų tam, kad palinksmintume vieną ar kitą interesų grupę, mes dėliosime sprendimus tam, kad padarytume darbus.
– Gal tuomet ir to mėnesio nereikia, gal tiesiog net neverta apie tai diskutuoti ir likti dirbti dabartinėje koalicijoje?
– Neverta diskutuoti, o pakalbėtumėme apie darbus, ką mes žadame padaryti ir kas jau yra padaryta.
– Bet vis tiek žada socialdemokratai, kad per mėnesį kažkoks sprendimas bus. Tai mano klausimas yra, gal, jūsų nuomone, mėnesio net nereikia?
– Klausykit, kai bus sprendimai, tai jūs pirmi sužinosite. Matant ir tą, kaip žurnalistai nori sužinoti įvairius sprendimus, tai gal žinosite netgi dar ir anksčiau nei bus padarytas sprendimas.
– Tačiau aš klausiu, ar išvis yra poreikis sprendimui. Tarkime, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad galbūt nėra tam būtinybės, nes sprendimai yra priimami. Gal ir jūs tokios pozicijos laikotės?
– Aš jau išdėsčiau savo poziciją, kurios laikausi. Man svarbu, kad darbai būtų realizuoti, ir kol matysiu, kad sistema veikia ir darbai yra realizuojami, kad dirbame dėl Lietuvos labo ir žmonių interesų, viešojo intereso, tai tol mane tokia sistema tenkins.
– Pakalbėkime dar apie Gintautą Palucką. Jūsų nuomone, šis politikas turėtų atsisakyti parlamentaro mandato?
– Jis turi pats asmeniškai apsispręsti ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Ar atsisakys, ar neatsisakys, už bet kokį savo sprendimą jis turi prisiimti atsakomybę. Tai čia yra visiškai jos sprendimas. Kita vertus, mes skubame, bėgame prieš traukinį. Pati generalinė prokurorė visiems priminė nekaltumo prezumpciją. Šiai dienai, kas yra labai svarbu, ypač tokiose rezonansinėse bylose (...), turime nesikišti į teisėsaugos darbą. Atsargiai vertinti ir laukti sprendimų. (...)
Apie Starkevičių jau galime konkrečiau kalbėti, jis pats prisipažino, jau ten mes turime įvykusį faktą, jau ten galima vertinti, galime daryti išvadas. Yra Skvernelis, yra Paluckas, yra dar „n“ žmonių, kurie nepriėjo iki tos stadijos. Tai leiskime teisėsaugai dirbti.
– Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sakė, kad partijai kenkia visa G. Palucko istorija. Prezidentas užsiminė, kad jeigu ne parlamentaro mandato, tai gal jis turėtų apsvarstyti bent jau frakciją palikti. Jūsų nuomone, ar G. Paluckas turėtų tikrai pasitraukti į Mišrią grupę dirbti?
– Man atrodo, kad apsisprendimas turi būti arba pasilieki, arba nepasilieki parlamente. Ta migracija iš frakcijos į frakciją... Nežinau, ką daugiau ar ką mažiau tai duos. Bet čia visiškai jo apsisprendimas. Tas neigiamas fonas prasidėjo dar praėjusią vasarą, čia jau tik pasekmės.
– Papildomos žalos partijai, sakote, jau nebedarytų?
– Viskas priklausys, kaip pasibaigs teisėsaugos tyrimas. Šiai dienai matome tik pradinius procesus. Nepamirškime, kad matėme „n“ pavyzdžių, kai žmonės apsigindavo ir teisminis procesas niekur nenueidavo. Kaip mes galime iš anksto vertinti? Palaukime galutinio proceso ir tada, net neabejoju, kad tikrai vertinimas bus ir bus sprendimai.
– Kad jau užsiminiau apie prezidentą Gitaną Nausėda, jis praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuva gavo pasiūlymą prisijungti prie koalicijos, skirtos atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje. Šį pasiūlymą jis teiks Valstybės gynimo tarybai. Pritarsite šiai iniciatyvai?
– Šiuo metu deriname to sprendimo kontekstą, dar palaukime. Kai kurių dalykų net negaliu viešinti. Aš manau, kad iš VGT ateis geriausias sprendimas, kurį mes, neabejotinai, turėsime teikti Seimui.
– Bet pati idėja jums skamba palankiai?
– Viskas priklauso nuo konteksto (…). Jeigu kalbame apie pagalbą, atlaisvinant sąsiaurį, dėl kurio mes patys esame labai suinteresuoti, nes degalų kainų krizę ir turime dėl uždaryto sąsiaurio... Kaip jau ten konfliktas išsispręs, neišsispręs – čia Amerika su Iranu yra derybų procese, bet mūsų, Europos, kryptis (...), Europos didžiulis interesas yra kuo greičiau atlaisvinti sąsiaurį, kad tanklaiviai, nafta ir toliau judėtų link Europos, link kitų strateginių taškų. Kitu atveju, mes turėsime labai gilią ekonominę krizę. Jeigu tam reikia pagalbos – visa Europa vienijasi ir tą pagalbą teikia.
– Pozicija derinama su sąjungininkais?
– Viskas vyksta paraleliai. Šiame klausime, ypač kalbant apie saugumą, nėra atskiros Lietuvos, nėra atskirų Baltijos šalių. Deriname visame NATO kontekste, nes esame bendroje šeimoje ir dėl to labai aiškiai koordinuojame ir planuojame savo veiksmus.
