„Estijoje priėmus santuokos lygybę, žmonių gyvenimas tęsiasi, visuomenė nesužlugo, tik tapo šiek tiek lygesnė“, – interviu LRT.lt sako Estijos lyčių lygybės ir lygaus vertinimo komisaras Christianas Veske. Pasak jo, santuokos lygybė Estijoje tos pačios lyties poroms atnešė ne tik teisinį saugumą, bet ir emocinį, taip pat – lygybės jausmą.
Ch. Veske pasakoja, kad dirbti lygybės srityje jį paskatino jo paties vaikystės patirtys. Ch. Veske užaugo mažame Estijos miestelyje ir nors jo šeima buvo atvira ir palaikanti, dėl savo seksualinės orientacijos Ch. Veske mokykloje sulaukdavo patyčių.
„Užaugau labai mylinčiuose namuose, mano tėvai visada buvo labai progresyvūs, tačiau mokykloje patyriau daug patyčių, kurių patiria daug homoseksualių ar translyčių vaikų. Man tai buvo sunkus laikas, bet šios patirtys paklojo stiprius pamatus ateičiai ir leido suprasti, jog turime dirbti, kad vaikai augtų geresnėje aplinkoje“, – LRT.lt sako Estijos ekspertas.
Kurį laiką dirbęs Estijoje, vėliau Ch. Veske devynerius metus gyveno ir dirbo Vilniuje: „Vilnius ir Lietuva yra ir visada buvo labai arti mano širdies, Lietuva man yra antrieji namai.“
Taip pat skaitykite
Pirmųjų eitynių atgarsiai ir įvykę pokyčiai
Būtent čia, Vilniuje, Ch. Veske dalyvavo pirmosiose „Baltic Pride“ eitynėse. Prieš 15 metų, 2010-aisiais, vykusiose eitynėse Vilniuje dalyvavo maždaug 350 žmonių, tačiau policijai teko tramdyti du kartus daugiau protestuotojų, budėjo daugiau nei 800 policijos pareigūnų, buvo pasitelkta raitoji policija. Susirinkę protestuotojai svaidė akmenis, dūmines bombas, skandavo įžeidžiančius šūkius.
Policijai teko panaudoti ašarines dujas, buvo išrikiuotas viešojo saugumo būrys. Į policijos komisariatus atvežta 10 žmonių, du iš jų nešėsi sprogstamąsias medžiagas.
2010-aisiais prie Vilniaus arkikatedros bazilikos bendrai maldai susirinko kelios dešimtys žmonių. Vedami monsinjoro Alfonso Svarinsko, jie kalbėjo rožinį, giedojo giesmes, laikė iškeltas trispalves. A. Svarinskas anksčiau sakė, kad melsis, nes „gėjai kelia grėsmę lietuvių tautai“.
Taip pat skaitykite
„Prisimenu, situacija buvo labai įtempta, nežinojome, ar miesto savivaldybė suteiks leidimą eitynėms. Prisimenu, kad buvo daugybė policijos ir pareigūnų, atrodė, kad esame kaip izoliuota sala. Tačiau labai džiaugiausi tuo, kad esu ten. Tai buvo didžiulis renginys ir pirmas kartas, kai visos Baltijos šalys susitelkė tokiam tikslui“, – prisimena Estijos lygybės komisaras.
Vėliau vykusios eitynės atrodė jau kitaip ir sulaukė nepalyginamai mažiau priešiškumo. Tai pastebi ir Ch. Veske, kuris ir šiemet atvyks į Vilniuje vyksiančias „Pride“ eitynes.
„Pastaraisiais metais „Pride“ eitynės atrodo taip pat, kaip daugumoje senų Vakarų demokratijų. Lietuvos LGBT organizacijos labai gerai žino, kaip organizuoti tokius renginius, manau, esate pavyzdys kitoms šalims regione“, – akcentuoja Estijos ekspertas.
Dingo visuomenę skaldęs klausimas
Šiandien Estija yra vienintelė Baltijos valstybė, kurioje įteisinta santuokos lygybė. Įstatymų pakeitimus Estijos parlamentas priėmė 2023 metų birželio 20 dieną, o nuo 2024 metų du pilnamečiai žmonės, nepriklausomai nuo jų lyties, gali sudaryti santuoką.
Taip pat skaitykite
Santuokos lygybė – didžiulis žingsnis priimant LGBT žmones, pažymi Ch. Veske. Pasak jo, vienas didžiausių iššūkių įteisinant santuokos lygybę buvo politinės drąsos trūkumas. Estijos lygybės komisaras pasakoja, kad dauguma politikų santuokos lygybę matė kaip per daug kontroversišką temą, todėl delsė kelti šiuos klausimus.
Visgi po parlamento rinkimų atsirado politinė dauguma, kuri leido priimti santuokos lygybę: „Estijos visuomenė jau buvo pripratusi prie minties, kad tos pačios lyties poros egzistuoja ir joms reikia teisinės apsaugos. Kaip rodė visuomenės apklausos, santuokos lygybę palaikė didesnė dalis visuomenės, bet persvara buvo nedidelė, vos procento ar kelių. Visgi požiūris jau keitėsi.“
Ch. Veske sutinka, kad dalis visuomenės santuokos lygybę priėmė priešiškai, tačiau kiti tai matė kaip itin svarbią demokratijos pergalę, o galiausiai ir pokyčių oponentai pamatė, kad jų gyvenimas nuo to nepasikeitė.
„Priėmus santuokos lygybę, žmonių gyvenimas tęsiasi, visuomenė nesužlugo, tik tapo šiek tiek lygesnė“, – LRT.lt sako Estijos ekspertas.
Ch. Veske teigimu, santuokos lygybė tos pačios lyties poroms atnešė ne tik teisinį saugumą, bet ir emocinį, taip pat – lygybės jausmą. Svarbu ir tai, kad, atsiradus santuokos lygybei, dingo visuomenę skaldęs klausimas.
„Tos pačios lyties poroms santuokos lygybė reiškia daug. Ji parodo, kad šie žmonės yra Estijos visuomenės dalis“, – teigia lygybės komisaras.
Lygesnės visuomenės link
Jo vertinimu, neteisinga, kai dalis visuomenės nustumiama į visuomenės paraštes, kai iš jos reikalaujama mokėti mokesčius ir ginti savo šalį, bet nesuteikiamos „visiškai elementarios žmogaus teisės“ – susituokti su mylimu žmogumi. Tokia situacija, sako Ch. Veske, sukuria problemų ir dalį visuomenės priešina su valstybe.
Estijos lygybės komisaras viliasi, kad jo šalies pavyzdys įkvėps ir kitas regiono šalis: „Tikiuosi, kad mūsų kaimynės pamatys, jog visuomenė nežlunga, kai dviem vienas kitą mylintiems žmonėms leidžiate susituokti ir oficialiai pripažįstate jų meilę.
Niekas nenutinka, tiesiog dviem žmonėms leidžiate būti laimingiems. Estijoje mes matėme Suomijos, Švedijos pavyzdžius, pamatėme, kad ten nenutiko nieko, kas sužlugdytų visuomenę. Tikiuosi, kad tai pamatys ir kitos regiono šalys.“
Kartu Ch. Veske pabrėžia, kad yra sričių, kuriose ne Lietuva turėtų mokytis iš Estijos, bet atvirkščiai – Estijai gali būti naudingos Lietuvos patirtys. Pavyzdžiui, Lietuvoje draudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, o Estija tokių nuostatų neturi, pastebi Ch. Veske.
„Nėra taip, kad Estija pirmauja visose srityse, o kitos šalys ją vejasi“, – sako Estijos ekspertas.
