„Aštuonis kartus man atvirai pasakė, kad tokių žmonių nepriima“, „Per pokalbius telefonu net nebuvo vengiama pajuokos“, „Man nebeleido konsultuoti iš viso, nieko neleido daryti su žmonėmis. Izoliacija, atskirtis“, – tokiomis patirtimis darbo rinkoje dalijasi translyčiai žmonės. Dėl darbo rinkoje patiriamos diskriminacijos translyčiams žmonėms sunkiau susirasti darbą, jie patiria stresą, išsekimą.
Minint Tarptautinę kovos su homofobija, bifobija ir transfobija dieną, Seime vyko diskusija „Ar saugu LGBTQ+ žmonėms Lietuvoje? Įžvalgos ir perspektyvos“.
„Deja, translyčių žmonių teisių užtikrinimo srityje turime mažai kuo džiaugtis“, – sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Ieva Laugalytė.
Remiantis translyčių žmonių teisių indeksu, Lietuva užtikrina tik penkis iš 32 lygiateisiškumo kriterijų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas taip pat rodo, kad tik 22 proc. Lietuvos gyventojų jaustųsi patogiai, jei jų darbovietėje dirbtų translytis žmogus.
Taip pat skaitykite
Taip pat tik 19 proc. Lietuvos gyventojų jaustųsi patogiai, jei vadovaujamą postą Lietuvoje užimtų translytis žmogus, dar šiek tiek mažiau – jei mokykloje, kurioje mokosi jų vaikas, dirbtų translytis žmogus.
„Tokia teisinė situacija ir visuomenės nuostatos turi tiesioginės įtakos tam, kaip translyčiai žmonės jaučiasi darbe. Statistika rodo, kad kas trečias translytis žmogus per vienus pastaruosius metus jautėsi diskriminuojamas ieškodamas darbo ir pačiame darbe, tačiau 93 proc. žmonių niekam apie patirtą diskriminaciją nepranešė“, – pasakojo I. Laugalytė.
Pajuoka ir diskriminacija
Pasak jos, atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje translyčiai žmonės darbo srityje susiduria su itin didele diskriminacijos, priekabiavimo ir kitokio nepageidaujamo elgesio rizika.
Pavyzdžiui, išskyrė I. Laugalytė, dažnai darbo pokalbio metu užduodami asmeniniai, užgaulūs klausimai apie žmonių lytinę tapatybę, translytiškumą, būsimus kūno pokyčius. Žmonės taip pat dažnai susidurdavo su atvirais įžeidžiais komentarais ir replikomis, darbo pokalbio metu darbdavys atsisakydavo kreiptis į žmogų jo vardu ir įvardžiais, net jei būdavo specifiškai to paprašoma.
„Žmonių istorijose dominuoja pasakojimai apie patirtis, kai juos atsisakoma įdarbinti specifiškai dėl to, kad jie yra translyčiai žmonės, kartais to nesibaiminama pasakyti tiesiai į akis“, – pabrėžė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė.
„Aštuonis kartus man atvirai pasakė, kad tokių žmonių nepriima. Vieną kartą paklausiau: jūs žinojot mano istoriją, kodėl mane kvietėte į pokalbį? Pasakė, kad norėjo atvirai tai pasakyti“, „Šiauliuose buvo neįmanoma susirasti darbo, nors turėjau reikiamos patirties ir įgūdžių. Vos išgirsdavo, kad translytis, pokalbis būdavo baigtas. (...) Per pokalbius telefonu net nebuvo vengiama pajuokos“, – translyčių žmonių istorijas pasakojo I. Laugalytė.
Taip pat skaitykite
Diskriminaciją lydi stresas ir išsekimas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Mažvydas Karalius taip pat pasakojo, kad dažnai translyčiai žmonės darbe nepriimami, o jų pirmuosius tranzicijos žingsnius arba žodinį atsiskleidimą lydi psichologinio smurto apraiškos – apkalbos, patyčios, vengimas, nekviečiant į susitikimus arba mažinant neformalų bendravimą.
„Psichologinio smurto mūsų kalbinti žmonės sulaukė ir iš vadovų, ir iš kolegų, ir iš klientų. (...) Translyčių žmonių patiriamas psichologinis smurtas dažnai pasireiškia apeliavimu į lyčių stereotipus, priekaištais, kad žmogus neatitinka tradicinių vyro ar moters įvaizdžio ar elgesio manierų“, – teigė M. Karalius.
Pasak eksperto, dažnai translyčiai žmonės susiduria su priešišku elgesiu, kai darbuotojas nušalinamas nuo ankstesnių darbinių atsakomybių.
„Man nebeleido konsultuoti iš viso, nieko neleido daryti su žmonėmis. Izoliacija, atskirtis tokia. Man prasidėjo žiauri depresija, nebegalėjau normaliai dirbti, nors vis tiek darbo neturėjau, nes man jokių projektų nebedavė. (...) Kažkur stebuklingai dingo tiesiog visi projektai“, – tokia Viktorijos patirtimi dalijosi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertai.
Kaip tęsė M. Karalius, taip pat yra atvejų, kai darbinėje aplinkoje translyčiams žmonėms neleidžiama pasirinkti darbinių uniformų, vardo kortelių, pasikeisti vardo ar įvardžių vidiniuose darbovietės profiliuose. Nutinka taip, kad neatnaujinami asmens duomenys po dokumentų keitimo arba atvirai atsisakoma tai padaryti, o translyčiams žmonėms taip pat draudžiama naudotis savo lyties erdvėmis, pavyzdžiui, tualetais ar rūbinėmis.
Taip pat skaitykite
„Tokios patirtys turi stiprios neigiamos įtakos translyčių žmonių gyvenimui“, – akcentavo I. Laugalytė.
Pavyzdžiui, translyčiai žmonės susiduria su stresu, nerimu, patiria emocinį ir fizinį išsekimą. Diskriminacija reikšmingai veikia ir žmonių karjeros galimybes. Translyčiams žmonėms sunku įsidarbinti ir susirasti jų kvalifikacijas atitinkantį darbą.
„Nors žmonės turi ilgametę darbo patirtį, reikiamų įgūdžių, bet Lietuvoje aukštose pozicijose translyčių žmonių, matyt, nenorime. Diskriminacija darbo srityje stipriai didina atskirtį ir visose kitose srityse“, – tvirtino I. Laugalytė.
