Skyrybos tos pačios lyties poroms – ne tik emocinis, bet ir teisinis sukrėtimas. Nesant tinkamos teisinės bazės, teismuose poroms tenka įrodinėti turtinę nuosavybę, gali būti prarandamas bendravimas su šeimoje augusiais vaikais. Ekspertai pažymi – tos pačios lyties šeimos gyvena teisinėje netvarkoje, skyrybų metu gali būti paminami vaiko interesai, o valstybė tokių šeimų nemato.
Su panašia situacija po skyrybų su partnere susidūrė Rasa, kurios šiame tekste vardas pakeistas. Dėl turto dalybų teismų slenksčius minanti Rasa apgailestauja, kad pasiekti sutarimą sudėtinga, o taikos sutartis teismų atmesta jau tris kartus.
Kaip pasakoja Rasos advokatas Edvardas Steckis, pasibaigus gyvenimui kartu, partnerėms iškilo klausimų dėl turto dalybų – didesnių pirkinių, atsakomybės dėl pasiimtų paskolų.
Pavyzdžiui, jei paskolą pasiėmė viena partnerė, o įsigytas turtas buvo naudojamas bendrai, ar atsakomybę už paskolą turi prisiimti vienas žmogus ar abu?
Poros ginčas dėl kompensacijos priteisimo atsidūrė teisme. Kaip LRT.lt pasakojo Domkutės ir partnerių advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“ advokatas E. Steckis, pirmosios instancijos teismas vienai iš partnerių priteisė visą reikalaujamą sumą, o aukštesnės instancijos teismas sprendimą jau pakeitė. Partnerėms radus bendrą sutarimą, sunkumų kilo dėl taikos sutarties, kai teismas tokį prašymą atmetė.
Pritaikyta ne šeimos, o komerciniams santykiams
Pasak E. Steckio, įvairių kliūčių sukelia Lietuvoje esantis reglamentavimas – nesant Partnerystės įstatymo, tos pačios lyties ar nesusituokusių porų skyrybų atvejais teismai taiko jungtinės veiklos nuostatas.
„Jungtinė veikla apskritai skirta komercinei arba ūkinei veiklai – tokiai veiklai, kuri pagal paskirtį tikrai nėra skirta reguliuoti šeimos santykiams. Jungtinės veiklos normos tikrai nėra sukurtos galvojant apie tai, kad vienas ar abu partneriai į bendrą šeimos gyvenimą investuos finansiškai sunkiai įvertinamą indėlį.
Vaikų priežiūra, skalbimas, rūpinimasis turtu – tai materialine prasme labai sudėtinga įvertinti, o jungtinės veiklos sutarties nuostatų prasme sugrįžtama tik prie to principo, kiek pinigų buvo įdėta“, – LRT.lt aiškino advokatas.
Kadangi jungtinės veiklos nuostatos neskirtos spręsti šeimos santykiams, jos ne visada pritaikomos tinkamai, – pridūrė E. Steckis.
„Tam būtinas specialus reguliavimas, kurį turėtų įtvirtinti Seimas. (...) Didžiausia blogybė, kad taikomos tokios teisės normos, kurios tik labai iš bėdos kai kuriais atvejais galbūt padeda tą klausimą sureguliuoti“, – pažymėjo advokatas.
Taip pat skaitykite
Šių šeimų valstybė nemato
Tokią problemą mato ir kiti teisės bei žmogaus teisių srityse dirbantys žmonės. Advokatų kontoros „AVERUS“ partneris, advokatas Jonas Sakalauskas teigė, kad valstybė nemato nesusituokusių heteroseksualių ir homoseksualių porų.
„Šeima kartu gyvena, veda bendrą ūkį, daro bendras investicijas, prisideda pinigais ir pastangomis, tačiau valstybė tokios šeimos nemato, negali apsaugoti nei jos interesų, nei tarpusavio įsipareigojimų, spręsti kylančių problemų. Nesant teisinės sistemos, valstybė negali apsaugoti šeimos ir jos narių interesų skyrybų, ligos atvejais“, – LRT.lt komentavo J. Sakalauskas.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė taip pat akcentavo, kad, nesant tinkamo reglamentavimo, tos pačios lyties poros ir nesusituokusios heteroseksualios poros gyvena teisinėje netvarkoje.
„Dažnai turtas būna užrašytas vieno partnerio vardu, nėra bendros nuosavybės, o partneriai sutaria, kad vienas jų paims paskolą, o ją mokės abu. (...) Praeina 10 ar 20 metų, įvyksta skyrybos, o tada reikia įrodinėti, kad įnešei indėlį, kažkaip prisidėjai prie turto išlaikymo“, – LRT.lt pasakojo J. Juškaitė.
Taip pat skaitykite
Kam priklauso turtas?
Kaip pridūrė advokatas J. Sakalauskas, dažniausiai skyrybų atvejais kyla klausimų, kaip nustatyti, ar turtas priklauso vienam partneriui, ar yra bendra nuosavybė, kaip jis turi būti dalijamas.
„Civiliniame kodekse turime turtinių nuostatų, kurios reglamentuoja turtinius partnerių santykius, tačiau šios nuostatos yra miegančios – jos nėra įgijusios teisinės galios, nes, priėmusi Civilinį kodeksą, valstybė iki šiol nepriėmė jame numatytos sąlygos – partnerystės registravimo tvarkos.
Dėl to Civilinio kodekso nuostatos dėl turtinių santykių yra neveiklios“, – aiškino J. Sakalauskas.
Advokatas atkreipė dėmesį, kad būtent turtinių santykių nustatymas ir sukelia daugiausia sunkumų. Tam, kad būtų įrodyta, jog turtas priklauso vienam partneriui ar abiem, reikėtų rinkti įrodymus, tačiau kartu išgyvenus 10 ar 30 metų tai tampa beveik neįmanoma.
„Nueinama iki to, kad surenkami kvitai, sąskaitos, mokėjimo pavedimai – tai, kas parodo, iš kieno rankų iškeliavo pinigai. Kadangi valstybė tos pačios lyties porų nesaugo, norėdami išvengti problemų dėl turto dalijimosi, žmonės priversti rinkti kvitus arba iš karto pasirašinėti sutartis, taip bandydami išspręsti turto pasidalijimo klausimus.
Nemanau, kad tokia situacija prisideda prie tokios šeimos lygiateisiškumo ir emocinės gerovės“, – pabrėžė J. Sakalauskas.
Taip pat skaitykite
Vaikų interesai – pilkojoje zonoje
Tačiau turtiniai klausimai – dar ne didžiausia problema. Poros skyrybų atveju iškyla ir klausimų dėl bendravimo su vaikais užtikrinimo. Kai vaiko biologinis tėtis ar mama yra vienas iš partnerių, kitas partneris skyrybų atveju gali prarasti galimybę palaikyti su vaiku ryšį.
Advokato J. Sakalausko teigimu, tėtis ar mama, kuriuos vaikas matė kaip savo šeimos narius, nutrūkus poros santykiams teisiškai lieka niekuo.
„Gali nebūti užtikrinama galimybė toliau tęsti emocinį ryšį ir rūpintis vaiku. (...) Kai tai yra homoseksualios poros vaikas, viskas dar dvigubai sudėtingiau ir skaudžiau“, – apgailestavo advokatas.
Panašius klausimus kėlė ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė J. Juškaitė: „Ar skyrybų atveju vaikui bus užtikrinta galimybė matytis su buvusia partnere ar partneriu, ar bus palaikomas ryšys, ar bus atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus? Juk yra susiformavę tėviški ar motiniški santykiai, yra abipusė meilė, ne vienus metus buvo rūpinamasi vaiku. (...)
Skyrybų atvejais šiuos klausimus žmonės sprendžia taip, kaip tuo metu atrodo geriausiai. O tuo metu situacija dažnai atrodo labai emocinga, labai skaudi, sudėtinga. Tokiu atveju dažniausiai kenčia vaikai“, – pabrėžė J. Juškaitė.
Pasak Žmogaus teisių centro vadovės, priimant tokius sprendimus, neretai gali būti paminamos vaiko teisės ir geriausi jo interesai.
„Jei turtinius klausimus galbūt dar galima kažkiek spręsti, vaikų klausimai ir vaikų geriausių interesų užtikrinimo klausimai lieka visiškai pilkojoje zonoje. Žmonės daro taip, kaip jiems tuo metu atrodo protingiausia ir teisingiausia“, – pastebėjo J. Juškaitė.
