Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ kasmet suburia skirtingų kartų kūrėjus. Ne išimtis – ir gegužės 22 d. 19.00 val. MO muziejaus kieme (Pylimo g. 17, Vilnius) vyksiantys „Jaunųjų skaitymai“, kuriuose bus galima išgirsti dar knygų neišleidusius, bet jau pastebimus autorius, rašoma festivalio pranešime žiniasklaidai.
Apie šių skaitymų reikšmę, dalyvių paieškas ir termino „jaunieji“ apibrėžimą kalbamės su renginio organizatoriais – MO muziejaus viešojo finansavimo projektų vadovu Zigmu Pakštaičiu ir literatūrologu Martynu Pumpučiu.
– Kodėl, jūsų manymu, festivalyje reikalingi „Jaunųjų skaitymai“? Kaip ieškote jų dalyvių?
Zigmas: Kodėl? Nes taip reikia, tokia tradicija. Būtina į literatūros procesą įausti naujus žmones, renginiai tam yra gan geras būdas. Jų metu tekstai sutinka klausytojus, autoriai – vieni kitus. Aš ir MO poezijos renginiuose vis paminiu, jog reikalinga bendrystė, kad įvyktų cheminė reakcija, užsimegztų ryšiai. Laikas su savo tekstais būtinas, bet būtinas ir kitas dėmuo, susitikimai.
Su Martynu iškart sutarėme dėl vieno principo, kad kviesime autorius, kurie dar nėra išleidę knygų. Norėjome rasti mažiau žinomų, kurie dar tik bando, ieško, bet rodo potencialą. Žvalgėmės į publikacijas, renginius, atvirus mikrofonus, filologų rudens, slinkčių, antitezės vyksmus, daug klausinėjome, kalbinome. Siekėme, kad prie mikrofonų stotų ne tik dažni poezijos renginių dalyviai, bet ir tie, kurie dar mažai (o gal išvis ne) skaitė prieš auditoriją.
Nežinau, ką pasakys Martynas, bet aš ieškojau drąsių tekstų, stengiausi užtikti ką nors naujo, nedažno, atviro, nebūdingo kasdieniam kraštovaizdžiui. Naujos galėjo būti tiek idėjos, tiek eilėdara ir tekstų konstrukcijos, tiek keliami klausimai.

„Poezijos pavasaris“, ko gero, yra seniausias literatūrinis festivalis Lietuvoje. Dabar, pasikeitus komandai, pradėjus darbuotis naujai vadovei, atsiranda galimybė peržiūrėti, kas daroma iš tradicijos ir kas iš inercijos (ir pats esu festivalį kritikavęs dėl 18 val. rengtų „naktinių“ poezijos skaitymų prie laužo), peržiūrėti, kokios jungtys padės megzti ryšį su jaunesne auditorija ir kaip žengti toliau. Dėl to smagu bendradarbiauti („Poezijos pavasaryje“ ir MO lauke).
„Poezijos pavasaris“ atsineša gražias ilgametes tradicijas, festivalio prestižą ir autoritetą, literatūros bendruomenės dėmesį ir pasitikėjimą, o MO lauke – ryšį su publika, atvirumą, veržlumą ir polinkį eksperimentuoti. Todėl tikiuosi ne tik įsimintino vakaro, bet ir ilgalaikio veiksmo, poveikio, kuris prisidės prie literatūros procesų bendros cirkuliacijos.
Martynas: Zigmas jau išsamiai atsakė į antrąją klausimo dalį, todėl apsiribosiu asmenine prizme. Jaunųjų skaitymai man yra išskirtinis, netgi, sakyčiau, brangus renginys. Pirmus kelis savo „Poezijos pavasarius“ klausiausi kaip žiūrovas, vėliau kartą skaičiau pats, o dabar jau trečius metus turiu progą prisidėti prie atrankos ir vedimo. Man, kaip literatūros kritikui, svarbus kartos jausmas. Norisi pamatyti pirmuosius kūrybinius bendraamžių žingsnius (ypač norėjosi, kai pats ruošiau pirmąsias publikacijas). Žvelgiant plačiau, „Jaunųjų skaitymai“ yra savotiška atsvara festivalio iškilmingumui (pvz., atidarymui ir uždarymui), jų atmosfera laisvesnė.
– Kas telpa termine „jaunieji“? Kaip jums atrodo, kiek šiame apibrėžime svarbus amžiaus cenzas, kodėl tai kartais kelia įtampą ar sulaukia negatyvios reakcijos?
Zigmas: Kai bandai apibrėžti, kas yra „jaunieji“, vienus įtrauki, o kiti lieka už brūkšnio. Tas buvimas už brūkšnio, ko gero, labiausiai ir kelia įtampą. Ir jeigu atsakymas į klausimą, kodėl nepriėmė, kodėl nepakvietė, apsiriboja vien amžiumi, suprantu, kad gali būti nesmagu.
Šiuo atveju amžiaus cenzo netaikėme (nors dauguma autorių vis dėlto bus palyginus jauno amžiaus). „Jaunieji“ – tie autoriai, kurie rodo potencialą, bet dar nespėjo įsitvirtinti, pasiekti platesnio klausytojų rato, išleisti knygų.
Smagu galvoti apie jaunuosius kaip vestuvininkus, jaunavedžius. Tada ir renginys žymi naujo etapo pradžią, įgauna šventiškumo.
Kita vertus, MO muziejuje šiuo metu vyksta didžioji paroda „Gen-Z. Viskas vienu metu“, kurioje pristatoma 20 šios kartos menininkų iš 11 rytų Europos šalių. Parodos kuratorius Michal Novotny per atidarymą svarstė, kad, žiūrint šią parodą, ypatingai svarbu keisti nuostatas, ką mes laikome kokybe. Jeigu 20 a. pabaigos ar 21 a. pradžios meno lauke buvo nuoseklu, normalu kurti drąsius, aštrius performansus, kur dūžta daiktai, tykšta kraujas, publika provokuojama ir t. t., tai dabar jauni menininkai, pavyzdžiui, mezga.
Negalima taip griežtai apibendrinti, nes visur yra išimčių. Tačiau norisi pasakyti, kad karta, gimusi jau nepriklausomose valstybėse, nepatyrusi gyvenimo be interneto, ima formuoti ir rodyti savotišką kūrybos pasaulėvaizdį. Ir jį labai įdomu tyrinėti per poeziją. Tam neišvengiamai reikia atvirumo, įsiklausymo, užgesinti vidinį reikalavimą kurti tai, prie ko esame įpratę (tai labai sunku).

Martynas: Termine telpa amžius ir kūrybinė patirtis. Šis žodis gali turėti ir neigiamą konotaciją, nes tarsi suponuoja hierarchiją tarp vyresnių ir jaunesnių. Dėl cenzo sunku pasakyti – ar jis dar egzistuoja? Pirmosios knygos konkursas jo atsisakė, Jaunojo jotvingio premija irgi neapsiriboja vien 30-mečiais.
– Kodėl verta ateiti į šį renginį pasiklausyti dar negirdėtų autorių?
Martynas: Nes tarp dalyvių yra būsimų žymių poetų ir poečių. Žvilgsnis į praeities dalyvių sąrašus tai patvirtina.
Zigmas: Tam tikras nenuspėjamumas, nustebinimas yra prabanga arba dovana. Kai algoritmai pritaiko mums muziką, nuotraukas, renginius, filmus, pirkinius, kartais netgi kitus žmones, atsiranda inercija, tendencingumas – kiekviena nauja patirtis panaši į prieš tai buvusią, panaši į tai, kas anksčiau patiko. Todėl tampa dar įdomiau išgirsti negirdėtą ir sužinoti nežinotą.
Ir klausytojai prisideda prie autorių augimo. Galima šiuos skaitymus prilyginti teatro spektaklio generalinei repeticijai. Autoriai sutinka klausytojus, pajunta, kokie tekstai ir kaip veikia, su kuriais dar reikia padirbėti, kas rezonuoja. Laimi abi pusės.
Festivalio steigėjas: Lietuvos rašytojų sąjunga. Festivalį finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, asociacija LATGA, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Renginio partneris: MO muziejus. Pagrindinis informacinis partneris: LRT.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.




