Visuomenės nuomonė apie translyčius asmenis keičiasi, tačiau pokyčiai – lėti, o neigiamų nuostatų dar daug, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa. Translyčius žmones vienijančios asociacijos vadovas sako, kad tyrimo rezultatai teikia vilties, tačiau pažymi, kad translyčiai žmonės su sunkumais susiduria visose gyvenimo srityse.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu „Spinter tyrimai“ vasario 18–25 dienomis atliko visuomenės apklausą apie translyčius žmones. Tyrimo metu apklausta 1 010 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
Supratingumas auga
Kaip parodė tyrimas, numanomas visuomenės žinojimas apie translyčius asmenis auga. 60 proc. apklaustųjų teigė žinantys, ką reiškia sąvoka „translytis asmuo“. Prieš šešerius metus, 2018 metais, taip teigė 46 proc. apklausos dalyvių.
Remiantis apklausos duomenimis, dažniausiai gyventojai apie translyčius žmones sužino iš informacijos internete (53 proc.) ir iš pranešimų žiniasklaidoje (47 proc.). Visgi, nors numanomas žinojimas auga, realus translyčio asmens suvokimas vis dar dažnai stereotipiškai siejamas su medicinine tranzicija.
Per šešerius metus padaugėjo sutinkančių, kad translyčiai asmenys yra tokie pat vyrai ir tokios pat moterys kaip kiti. Kad translytė moteris yra tokia pat moteris kaip kitos moterys, sutinka 22 proc. apklaustųjų, 2018 metais šis skaičius siekė 14 proc. Apie translyčius vyrus taip mano 21 proc. respondentų, 2018 metais taip manė 15 proc.
Apklausa rodo, kad daugiausia gyventojai teigiamai ir neutraliai reaguotų į translytį asmenį savo darbovietėje (68 proc.) ir kaimynystėje (67 proc.), tačiau patogiai ar neutraliai reaguojančių respondentų sumažėtų, jei translytis asmuo užimtų vadovaujamą postą Lietuvoje (51 proc.) ar dirbtų mokykloje, kurią lanko respondentų vaikai (51 proc.).
Daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų teigia, kad jei sužinotų, jog artimas draugas yra translytis, jų santykiai išliktų tokie patys. 2018 metais taip manė 40 proc. respondentų.
Sužinoję apie savo vaiko translytiškumą, jam palaikymą išreikštų 25 proc. gyventojų, 2018 metais tą teigė 20 proc. apklaustųjų. Per šešerius metus nuo 22 proc. iki 32 proc. padaugėjo tų, kurie tokiu atveju ieškotų informacijos.
Kaip rodo tyrimas, neigiamas nuostatas apie translyčius asmenis dažniau turi vyrai. Pavyzdžiui, dvigubai daugiau vyrų (13 proc.) nei moterų (6 proc.) jaustųsi labai nepatogiai, jei jų darbovietėje dirbtų translytis žmogus. Vyrai taip pat dažniau teigė, kad jaustųsi nepatogiai dėl translyčio asmens kaimynystėje ir einančio vadovaujamas Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
Palaikymo iš tėvų sulaukia ne visada
„Trans Autonomija“ – asociacija, vienijanti translyčius žmones ir veikianti savitarpio pagalbos bei teisių užtikrinimo srityse. „Trans Autonomijos“ pirmininkas Ajus Jurgaitis sako – apklausos rezultatai teikia vilties, kad visuomenė keičiasi ir tampa atviresnė, o kartu daugiau žino apie translyčius žmones.
Tačiau, pastebi A. Jurgaitis, didelė dalis translyčių žmonių dar nesijaučia saugūs ir neatsiskleidžia, o su tokiais jausmais dažniau susiduria mažesnių miestelių gyventojai. Asociacijos pirmininkas taip pat apgailestauja, kad nors visuomenės nuostatos keičiasi, įstatymų srityje pokyčiai lėtesni.
Kaip parodė apklausa, sužinoję apie savo vaiko translytiškumą, jam palaikymą išreikštų 25 proc. apklaustųjų, o 32 proc. jų tokiu atveju ieškotų informacijos. Pasak A. Jurgaičio, iš tiesų dalis tėvų palaiko savo vaikus ir padeda jiems arba patys ieško pagalbos, kad galėtų priimti savo vaiką. Tačiau, priduria jis, taip būna ne visada.
„Būna ir tokių situacijų, kai tėvai nepalaiko. Labai liūdna, kai tėvams nepavyksta arba jie nenori ieškoti ryšio su vaiku vien dėl to, kad vaiko tapatybė yra kitokia, nei tėvai tikėjosi“, – LRT.lt pasakoja A. Jurgaitis.
Taip pat skaitykite
Mažina saugumą, o iš žmonių kuria baubus
A. Jurgaitis pabrėžia – translyčiai žmonės su sunkumais susiduria visose gyvenimo srityse. Jei aplinka palaiko, iššūkiai paveikia mažiau, tačiau jei nėra artimųjų paramos, susitvarkyti su sunkumais sunkiau.
Pavyzdžiui, išskiria asociacijos pirmininkas, translyčiai žmonės su diskriminacija susiduria ir ieškodami darbo, ir siekdami išsilavinimo.
„Nepasikeitus asmens dokumentų, gali būti labai sunku ieškotis darbo, kai vardas ar asmens kodas neatitinka žmogaus lytinės tapatybės. Būna, žmonės pasakoja apie situacijas, kai darbo pokalbyje jiems tiesiogiai pasako, kad „tokių kaip jūs mums čia nereikia“. Žmonės dažnai bijo pranešti apie tokius atvejus, nes mano, kad tada bus dar sunkiau susirasti darbą“, – vardija A. Jurgaitis.
Iššūkių kyla ir universitete ar mokykloje, kai translyčiams žmonėms reikia tartis su dėstytojais ar kurso draugais, kad kreiptųsi teisingais įvardžiais ar kitokiu vardu nei dokumentuose, o tai taip pat tampa papildoma kliūtimi jaustis patogiai ir mokytis.
„Trans Autonomijos“ pirmininkas pabrėžia, kad kovai su stereotipais itin svarbus švietimas ir tiksli informacija žiniasklaidoje. Pasak jo, dalijimasis faktine informacija ir žmonių istorijomis padeda geriau suprasti translyčius žmones, o tai kuria saugesnę aplinką ir mažina toleranciją neapykantos kalbai.
„Žiniasklaidoje bandoma įsigilinti į skirtingas istorijas ir jomis pasidalinti, bet kartais siekiama sensacijų, o translyčius žmones bandoma pavaizduoti neigiamai, translytiškumas vadinamas epidemija ar faze. Tai mažina saugumo jausmą, o iš žmonių kuria baubus“, – kritikuoja A. Jurgaitis.
Taip pat skaitykite
Pasigenda įstatymų pokyčių
„Trans Autonomijos“ pirmininkas priduria, kad nors visuomenės požiūris į translyčius žmones keičiasi, įstatymų lygmenyje vilties mažiau.
„Didelė dalis politikų baiminasi priimti sprendimus, kurie neatrodo 100 proc. populiarūs, baiminasi kalbėti apie lytinės tapatybės ir lyties aspektus. Politikai bijo netekti rinkėjų balsų, o didžiajai daliai politikų ši tema galbūt nelabai rūpi“, – svarsto A. Jurgaitis.
Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje lytinė tapatybė ir lyties raiška į įstatymus nėra įtraukta kaip nediskriminavimo pagrindai, nors, priduria pašnekovas, translyčiai žmonės patiria itin daug diskriminacijos ir darbo rinkoje, ir paslaugų srityje.
„Kai nėra apsaugos, žmonės jaučiasi mažiau saugūs, ne visi drįsta apie tai kalbėti. Ieškodami darbo, žmonės patiria tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, tačiau tai išlieka ir įsidarbinus, gaunant sveikatos ar kitas paslaugas.
Diskriminacijos atvejų yra, bet paprastai žmonės dėl jų nesikreipia ir nesijaučia galintys kreiptis, kadangi specifiškai nėra apsaugoti. Tačiau pagal 2019 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimą Konstitucija draudžia diskriminaciją ir lytinės tapatybės pagrindu, net jei šis pagrindas specifiškai nėra įtrauktas į įstatymus.
Visgi nėra sisteminių pastangų pakeisti diskriminacines spragas įstatymuose – jei tai sisteminė problema, reikia sisteminių pastangų jai spręsti“, – teigia A. Jurgaitis.
Neigiamų nuostatų dar daug
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vyresnioji patarėja Ieva Laugalytė atkreipia dėmesį, kad panaši apklausa vykdyta prieš šešerius metus – 2018 metais, todėl tarnyba galėjo įvertinti, kad įvyko teigiamas visuomenės nuomonės pokytis.
Visgi visuomenės nuomonė per šešerius metus pasikeitė nežymiai, o neigiamų nuostatų apie translyčius žmones yra nemažai.
„Atsakymai rodo, kad visuomenėje dar yra daug nežinojimo ir daug neužtikrintumo, tai atsispindi tame, kiek daug žmonių neturi nuomonės vienu ar kitu klausimu, susijusiu su translyčiais asmenimis“, – LRT.lt sako I. Laugalytė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė pastebi, kad nors visuomenėje yra daug neigiamų nuostatų apie translyčius asmenis, tik ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad translyčiai asmenys dėl tokių nuostatų susiduria su sunkumais.
„Tai rodo, kad žmonės realiai nesusieja savo asmeninio požiūrio ar tam tikrų veiksmų. Pavyzdžiui, gana daug žmonių nenorėtų nuomoti būsto translyčiam asmeniui, bet gyventojai realiai nesusieja to su realiu poveikiu realių žmonių gyvenimui ir patirtims“, – pažymi I. Laugalytė.
Anot jos, prie neigiamų nuostatų formavimo stipriai prisideda ir žiniasklaida. Apklausa rodo, kad dauguma žmonių informaciją apie translyčius žmones sužino iš interneto arba žiniasklaidos.
„Neseniai atlikome ir dvejų metų žiniasklaidos analizę apie tai, kaip joje vaizduojami translyčiai asmenys. Didelė dalis žiniasklaidos publikacijų patologizuoja translyčius asmenis ir reprodukuoja paplitusius stereotipus, grįstus ir nežinojimu, ir baimėmis.
Pastebėjome, kad translyčių asmenų balsas nebuvo reprezentuojamas nė 2 proc. visų publikacijų. Tai turi labai didelę įtaką visuomenės nuostatoms“, – pastebi I. Laugalytė.
Pasigenda realios apsaugos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė taip pat akcentuoja, kad visuomenės nuostatos – tik dalis paveikslo. Čia kritikos tenka ir įstatyminei bazei – pasak ekspertės, palyginti su didele dalimi ES valstybių, nuostatos Lietuvoje stipriai blogesnės, tačiau translyčiai žmonės realiai nėra apsaugoti nuo diskriminacijos.
Pavyzdžiui, išskiria I. Laugalytė, lytinė tapatybė nėra draudžiamų diskriminacijos pagrindų sąraše, o tai kuria nesaugumo jausmą: „Visuomenės nuostatos yra gajos, daug žmonių nenorėtų dirbti su translyčiu žmogumi, nenorėtų, kad jų mokytojas būtų translytis ar translytė, tačiau kartu žmonių nesaugo įstatymas.“
Įstatymo pokyčiai, teigia I. Laugalytė, translyčiams žmonėms turėtų suteikti apsaugą nuo diskriminacijos ir neapykantos kurstymo.
„Nors iš principo translyčiai žmonės ir dabar galėtų kreiptis į tarnybas, jei susiduria su diskriminacija, galėtume tokį skundą tirti lyties pagrindu, tačiau tai gerokai apsunkina ir tyrimą, ir kartu priklauso nuo kontrolieriaus ar kontrolierės noro tirti tokius skundus“, – sako ekspertė.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės, svarbus pokytis taip pat būtų lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo priėmimas, kuris leistų translyčiams asmenims oriai pasikeisti asmens tapatybės dokumentus.
