Baigiantis motinystės atostogomis – šokiravęs darbdavių pasiūlymas: eiti lauk iš darbo arba toliau likti prižiūrėti vaiko. Su tokia situacija susidūrė Vytautė, kuri stebisi: „Kaip aš galėčiau gimdyti antrą vaiką ir nebijoti, kad bus lygiai tokia pati situacija?“ Ji nerimauja, kad darbdaviai nesiūlo jokių alternatyvų, o ieškotis naujo darbo su mažu vaiku būtų „tragedija“.
Tačiau ekspertai pažymi – darbdavys turi užtikrinti darbuotojo teisę sugrįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis sąlygomis.
Lauk iš darbo arba toliau prižiūrėti vaiką
Šiuo metu Vytautės dukrai 10 mėnesių, šį laiką su mergaite leido mama. Vytautės vyras taip pat norėtų išnaudoti jam priklausančius du mėnesius vaiko auginimo atostogų – šeima planuoja, kad šį laiką su dukra liktų tėtis, mama grįžtų į darbą, o nuo rudens dukra galėtų pradėti lankyti darželį.
Visgi pasikalbėjusi su darbdaviu Vytautė sulaukė darbdavio nepasitenkinimo ir gavo du pasiūlymus – toliau likti vaiko priežiūros atostogose arba išeiti iš darbo.
„Jei būčiau sakiusi, kad išeinu pusantrų metų ir tikrai anksčiau negrįšiu, būtų kaip ir normalu, nes darbdavys turėjo padengti žmogaus trūkumą. Bet naujas darbuotojas priimtas neterminuotai, o tai jau sukuria problemų, nes jam bet kuriuo atveju reikės kažką atleisti. Tačiau prieš išeidama visada sakiau, kad norėsiu grįžti anksčiau.
Tik pagimdžiusi supratau, kad mano noras nepasikeitė. Myliu savo vaiką, viskas gerai būti namuose, bet labai sudėtinga daryti tokią didelę pertrauką nuo darbo, nes esu gana aukšto lygio vadovė“, – LRT.lt pasakoja Vytautė, kurios prašymu jos vardas tekste pakeistas.
„Kaip galėčiau gimdyti antrą vaiką ir nebijoti?“
Net jei iš motinystės atostogų ji grįžtų planuotu laiku, o ne kiek anksčiau, Vytautės darbdaviai negali jai nieko pažadėti.
„Mane pakeitė, dabar argumentuoja viską tuo, kad įmonė neišsiplėtė tiek, kiek planavo plėstis, tam tikrų darbuotojų skaičių jie mažina, sako, kad man nebėra vietos. Jokios alternatyvios pozicijos jie nesiūlo“, – piktinasi Vytautė.
Jos vyras kitu metu negalėtų išeiti vaiko priežiūros atostogų, tačiau nori praleisti daugiau laiko su dukra, o šeima negali sau leisti vienu metu nedirbti ir būti tėvystės atostogose.
„Taip išeitų, kad, jei lieku toliau rūpintis dukra, aš iš vyro atimu tuos mėnesius. (...) Bet ir tokiu atveju laukiu rudens ir lygiai taip pat nežinau, kuo viskas pasibaigs“, – sako pašnekovė.
Vytautė taip pat baiminasi, kad grįžus iš motinystės atostogų jos gali nebelaukti darbo vieta: „Visai nenoriu išeiti iš darbo. Ieškotis darbo su mažu vaiku ant rankų yra tikriausiai tragedija. Žinome, kaip darbdaviai į tai žiūri.“
Pasak Vytautės, rudenį į darbą turėtų sugrįžti daugiau mamų, tačiau, sako ji, panašu, kad vadovai ir jas spaudžia, kad šios nebegrįžtų. Ji pabrėžia – tokios situacijos neskatina turėti daugiau vaikų.
„Nėštumo atostogų išėjau mėnesiu vėliau, nei leidžia sistema, likus mėnesiui iki gimdymo. Man buvo žadama, kad viskas bus gerai, kad grįšiu ir nebus jokių problemų, kad nėra ko nerimauti. Dabar tokia situacija, kad noriu grįžti atgal į darbo rinką, o man sako, kad darbo vietos nebėra. (...) Kaip aš galėčiau gimdyti antrą vaiką ir nebijoti, kad bus lygiai tokia pati situacija?“ – stebisi Vytautė.
Našta turėtų dalintis ir vyrai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vyriausioji patarėja Laima Vengalė-Dits pažymi – tokioje situacijoje galima įžvelgti diskriminaciją, kadangi darbdavys turi užtikrinti darbuotojo teisę sugrįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis sąlygomis. Bet, priduria ji, reikėtų vertinti aplinkybių visumą.
L. Vengalė-Dits atkreipia dėmesį, kad neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai prisideda prie lygių galimybių užtikrinimo. Visgi iki šiol vaiko priežiūros atostogų dažniau išeina moterys, o neretai joms nesudaromos galimybės grįžti į tą pačią darbo vietą.
„Moterys bijo išeiti ilgesnių vaiko priežiūros atostogų, nes bijo, kad darbdavys nebeišsaugos darbo vietos“, – LRT.lt komentuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė.
Todėl siekiama ir tėčius įtraukti į vaiko priežiūrą, kad atsirastų balansas, o moterys ir vyrai vienodai prisidėtų prie vaiko auginimo ir namų ruošos darbų, o visas neapmokamo darbo krūvis netektų tik moteriai.
„Jei moteris ilgai lieka vaiko priežiūros atostogose, nukenčia ir jos darbiniai įgūdžiai, sumažėja kvalifikacija. Tada moteriai daug sunkiau grįžti į darbo rinką ir įtikti darbdaviui. Kartu nukenčia visos kitos garantijos – tai atsilieps ir pensijos dydžiui, ir galimybei gauti banko paskolą. (...)
Taigi siekiama, kad ši našta lygiaverčiai tektų ir vyrams, kad vyrai labiau įsitrauktų į vaiko priežiūrą, o šeimoje būtų tolygus darbų pasiskirstymas“, – sako L. Vengalė-Dits.
Nevienodas darbų pasidalijimas
Panašiai kalba ir Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė. Ji sako, kad, Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, vyrai ir moterys Lietuvoje darbų nesidalija vienodai.
„Moterys 14 proc. daugiau nei vyrai užsiima šeimos narių – vaikų, anūkų, vyresnių ar turinčių negalią artimųjų – priežiūra (35 proc. moterų ir 21 proc. vyrų), taip pat 36 proc. daugiau užsiima buities darbais namuose (65 proc. moterų ir 29 proc. vyrų).
Statistika atskleidžia, kad didžiąją dalį nematomo ir neapmokamo darbo namuose atlieka būtent moterys. Tai lemia prastesnes karjeros perspektyvas, atlyginimų atotrūkį, o galiausiai ir skurdo patyrimą vyresniame amžiuje“, – LRT.lt sako M. Guliakaitė-Danisevičienė.
Kaip pastebi LŽTC advokacijos vadovė, turėdamos daugiau ilgalaikių atsakomybių ir įsipareigojimų namuose, moterys patiria daugiau sunkumų siekdamos karjeros, dalyvaudamos visuomeninėje veikloje.
„Dėl to matomas ir nevienodas moterų atstovavimas politikoje ar kitose svarbiose grandyse“, – atkreipia dėmesį M. Guliakaitė-Danisevičienė.
Gajūs stereotipai
Pasak LŽTC advokacijos vadovės, tam tikros nuostatos ir stereotipai gajūs iki šiol. Pavyzdžiui, moteris su mažu vaiku dažniau atrodo kaip nepatraukli darbuotoja, nes vaikas galimai sirgs, o darbuotoja nebus tokia naši.
Čia svarbu pastebėti lyčių lygybės svarbą – kaip teigia M. Guliakaitė-Danisevičienė, kai visuomenė vaiko priežiūrą matys kaip bendrą abiejų tėvų darbą, o vaiko priežiūrą susirgus – kaip natūralų gyvenimo įvykį, nebebus pagrindo vadovautis stereotipais, kad mama su mažu vaiku yra mažiau tinkama darbuotoja nei tėtis su mažu vaiku.
Tačiau, priduria ji, Darbo kodeksas draudžia diskriminaciją ir dėl santuokinės ir šeiminės padėties, taip pat dėl ketinimo turėti vaiką pagrindu.
„Darbo pokalbio metu darbdavys neturi teisės užduoti klausimų apie asmeninį gyvenimą ar priimti sprendimą nepriimti į darbą dėl auginamų vaikų ar ketinimo jų turėti. Išgirdus panašius klausimus darbo pokalbio metu, svarbu kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu dėl patirtos diskriminacijos, o dėl jau egzistuojančių darbo santykių ir pažeidimų galima kreiptis ir į Darbo inspekciją bei Darbo ginčų komisiją“, – ragina M. Guliakaitė-Danisevičienė.
Teiraujasi apie vaikus, sutuoktinių pareigas
Pasak L. Vengalės-Dits, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukia nedaug kreipimųsi dėl neišsaugomų darbo vietų ar nekorektiškų klausimų darbo pokalbio metu, tačiau tai neatspindi realios situacijos.
Pasitaiko atvejų, kai darbo pokalbio metu kandidatų teiraujamasi apie jų šeiminę padėtį, turimus vaikus, klausiama, ar vaikai netrukdys vykti į komandiruotes, ar šeimoje dalijamasi pareigomis.
„Tokie klausimai neturi būti užduodami darbo pokalbio metu, tai yra klausimai apie privatų gyvenimą ir nesusiję su dalykinėmis savybėmis“, – pabrėžia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė.
Visgi, jos vertinimu, pastebima tendencija nesiskųsti – žmonės bijo sulaukti neigiamų pasekmių, o tai ypač aktualu mažuose miesteliuose. Todėl su panašiais atvejais susidūrę žmonės geriau susitaiko su darbdavio pasiūlytomis išmokomis, nutraukia darbo sutartį ar nesikreipia dėl pokalbio metu užduodamų neetiškų klausimų.
„Statistika tikrai neatskleidžia realios faktinės padėties“, – argumentuoja L. Vengalė-Dits.
Privalo išsaugoti darbo vietą
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) LRT.lt raštu pateiktuose atsakymuose akcentuoja, kad iš vaiko priežiūros atostogų darbuotojai visada gali grįžti anksčiau, svarbiausia, kad apie tai raštu įspėtų ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
Svarbu ir tai, kad, kaip nurodo Darbo kodeksas, darbdavys privalo užtikrinti teisę po atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, į kurias darbuotojas būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs.
Pasak VDI, pasitaiko įvairių situacijų, tačiau darbuotojų atleidimas negalimas, iki kol auginamas vaikas iki 3-ejų metų. VDI teigimu, darbuotojai, kuriai darbdavys neišsaugojo darbo vietos, galėtų būti skelbiama prastova, iki kol vaikui sukaks 3-eji metai 3 mėnesiai, o šiuo laikotarpiu gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga.
Jei darbovietė nėra išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, darbdavys galėtų nutraukti darbuotojo darbo sutartį darbuotoją įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Kaip LRT.lt informuoja VDI, darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.
„Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką pagrindu yra draudžiama“, – teigia VDI.
