Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį skelbia Konstitucinis Teismas (KT).
Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos konvencija neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.
„Ši KT išvada yra galutinė ir neskundžiama“, – sakė jis.
G. Goda atkreipė dėmesį, kad pagrindinis konvencijos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn.
KT pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad konvencija siekiama panaikinti visų formų moterų diskriminaciją ir skatinti tikrąją moterų ir vyrų lygybę, o tarp lyčių lygybės užtikrinimo ir smurto prieš moteris esama tiesioginio ryšio.
KT nurodo, kad būtent moterys gerokai dažniau patiria smurtą, be kita ko, smurtą artimoje aplinkoje, taigi „būtent moters lytis lemia smurto prieš moteris paplitimą“.
G. Goda taip pat atkreipė dėmesį į sąvokas, dėl kurių daliai kilo nerimo. Pasak KT, sąvoka „lyties socialinis aspektas“ reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis.
„Tai paaiškina, prieš ką gali būti nukreiptas smurtas – prieš moterį vien todėl, kad ji yra moteris, dėl moteriai paprastai būdingos elgsenos, veiklos ir bruožų, tam tikrų socialiai susiformavusių moterims priskirtų vaidmenų. (...)
Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarinė moters ir vyro lyčių samprata. Jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties nei turima biologinė lytis“, – pažymėjo KT pirmininkas.
Pasak teismo, konvencijos nuostatos, skirtos kovoti su smurtu prieš moteris, raginančios atsisakyti stereotipų dėl tam tikrų socialiai susiformavusių vaidmenų, ne tik kad neprieštarauja Konstitucijai, bet ir prisideda prie Konstitucija draudžiamos diskriminacijos forma laikomo smurto dėl lyties mažinimo ir prevencijos.
KT pabrėžė, kad Stambulo konvencijoje įtvirtintas nebaigtinis nediskriminavimo pagrindų sąrašas, taip pripažįstant, kad bet kuris asmuo gali tapti smurto auka. Kaip sakė G. Goda, valstybės turi įgyvendinti konvencijos nuostatas nediskriminuodamos jokiu pagrindu.
G. Godos teigimu, konvencijoje taip pat reglamentuojamos švietimo srityje galimos prevencijos priemonės, skirtos išvengti smurto prieš moteris.
„Valstybės narės gali pasirinkti tinkamiausią ir priimtiniausią būdą šioms vertybėms įgyvendinti. (...) Valstybės narės nėra įpareigotos diegti konkrečių mokymo programų“, – tvirtino G. Goda.
KT taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencijos nuostatomis Lietuvos valstybė nėra įpareigota į nacionalinę teisinę sistemą perkelti sąvokų, kurios būtų nesuderinamos su lietuvių kalba.
„Konvencija taip pat nesuponuoja poreikio nustatyti naujas valstybinės kalbos taisykles, kaip antai „belytę kalbą“. Konvencijoje asmuo apibūdinamas kaip tik „vyras“ ir „moteris“ ir nėra vartojama jokia kita forma“, – pabrėžė teismas.
Dar teismas nurodė, kad konvencija nereguliuoja šeimos ar santuokos santykių, todėl iš jos nekyla pareiga valstybei pripažinti kitokias šeimas, nei nustatyta Konstitucijoje, ar keisti konstitucinę santuokos sampratą taip, kad santuoka būtų sudaroma ne vyro ir moters laisvu susitarimu.
„Konvencijos ratifikavimas ir įsipareigojimas vykdyti iš jos kylančius tarptautinius įsipareigojimus nereikštų jokių konstitucinių šeimos ar santuokos sampratos pokyčių“, – nurodė KT.
LRT.lt primena, kad praėjusį rudenį Seimas kreipėsi į KT ir prašė įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
Teismo prašyta išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.
Seimo kreipimąsi į KT inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pažymėdama, kad Lietuva jau 10 metų kaip yra pasirašiusi Stambulo konvenciją, bet jos neratifikavo. Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
