Kauno klinikose mirusios 2 mėnesių mergaitės, turėjusios retą genetinį Patau sindromą, mama Smiltėja Žlabienė kritikuoja ir medikus, ir vaiko teisių gynėjus, pranešusius, kad iš šeimos paimami visi vaikai. Viešojoje erdvėje keltas klausimas, kodėl namuose gimdžiusi moteris į gydytojus kreipėsi tik po mėnesio, kai kūdikis jau buvo išsekęs. Ji sako iš pradžių pastebėjusi, kad vaikelis turi nesuaugusį gomurį ir lūpą, tačiau dulos paaiškino, kad tokios operacijos atliekamos kiek paaugus, todėl šeima manė, kad skubėti kreiptis į gydytojus nereikia. Pastebėjus, kad neauga ir kūdikio svoris, šeima kreipėsi į gydytojus, sakė ji.
LRT RADIJUJE penktadienį kalbėjusi mirusios mergaitės mama įsitikinusi, kad visa ši istorija – ataka prieš šeimą. Ji teigė, kad į Kauno gydytojus kreipėsi ieškodama pagalbos dukrai, tačiau įvyko priešingai – mergytė mirė, o šeima sulaukė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) dėmesio.
„Esame normali, darni šeima, sukūrusi savo vaikams rojaus aplinką, jie gyvena natūralioje gamtoje ir apie tai daugelis tėvų tik svajoja“, – savo šeimą apibūdino ji.
Vilniaus apskrities vaiko teisių skyriaus vedėja Lina Baranauskienė pabrėžė, kad tarnybos vadovaujasi nustatytais algoritmais ir jeigu sulaukia pranešimo apie galimus vaiko teisių pažeidimus – reaguoti privalo.
„Kai gydytojai gauna vaikelį, kuriam labai reikia pagalbos ir jie negali iškart įvertinti, ar čia kokia galima nepriežiūra, ar tėvams nepavyko, ar vis tik ligos nulemta būklė, jie turi pareigą pranešti. Ir čia galbūt prasilenkia su jautrumu, tikrai sutinku, tokią sunkią akimirką, bet institucija turi pareigą pranešti“, – paaiškino ji.
S. Žlabienė tokią tvarką kritikavo sakydama, kad sunkią akimirką šeimai turėtų būti leista visą dėmesį skirti vaikui, o ne bendravimui su institucijomis: „Tikrai ne laikas yra tuo metu atimti tėvų dėmesį. Kai vaikas pasveiksta, pagyja – kažką pasiklausti, pasiteirauti, o kaip čia vyksta toliau, ar viskas gerai, ar jums nereikia nieko. Tai po to, bet ne tuo metu. Vaikas reanimacijoje ir iš karto mums ataka, tai nesuvokiama“, – sakė ji.
Vaiko teisių tarnybos specialistė pabrėžė, kad šioje istorijoje nebuvo taip, kad iš pradžių visus vaikus nuspręsta paimti, o tik tada aiškintasi reali situacija. Jos teigimu, sprendimas priimamas tik atlikus situacijos vertinimą.
„Visais atvejais siekiama susitikti su vaikais, jų tėvais, rinkti informaciją iš ugdymo, gydymo įstaigų, socialinės aplinkos – tai gali būti artimieji, giminaičiai, mokytojai“, – sakė ji.
Kiek anksčiau žiniasklaidai istoriją komentavo ir mirusios mergaitės tėtis, užsiminęs, kad visi vaikai gimsta tik namuose, o į gydytojus šeima nesikreipia. Paklausta apie savo požiūrį į tradicinę mediciną, S. Žlabienė tęsė: „Mes esame gedėjime dabar, bet negalime nekalbėti, nes reikia spręsti tai, kas yra. Jaučiame gana didelę įtampą ir galbūt yra žodžių, kuriuos pasakome iš streso. Nes kaip vyras jaučiasi, atidavęs savo vaiką medikams ir gavęs lavoną? Jis taip jaučiasi, tai jis tą ir pasakė, suprantat? Iš esmės mes privačioje klinikoje turime nuostabų šeimos gydytoją, mūsų vaikai daugiausia yra gydomi privačiose klinikose.“
S. Žlabienė: „Mes esame normali šeima, esame pilnatvėje, gražiame ryšyje su vyru“
„Mes esame normali šeima, esame pilnatvėje, gražiame ryšyje su vyru, kas reta. <...> Esame gražiame ryšyje su vaikais, mes juos jaučiame, domimės ir daug skiriam jiems laiko. Ugdymą mes suprantame nebūtinai kaip tik sėdėjimą prie stalo ir vadovėlio skaitymą, tai nėra būtina, kad vaikas ugdytųsi. Tai yra sąmoningas mūsų sprendimas, turime oficialią sutartį su mokykla – ten gauname konsultacijas, edukacijas, gauname didelį koordinavimą, priežiūrą ir pagalbą“, – kalbėjo pašnekovė.
Jos teigimu, nors vaikai mokosi kitaip, tai nereiškia, kad nelaikys ir brandos egzaminų. „Mes jaučiamės, kad mes gyvename normalų gyvenimą, tiesiog renkamės dalykus, kurie mums svarbūs pagal mūsų vertybes. Man yra labai svarbu, kad gimdyčiau natūraliai ir aš susikuriu sau tas sąlygas, esu perėjusi metų mokymus apie natūralią gimtį – žinau visą raidą, procesą, seką. Mano gimtys visos yra lengvos ir greitos. Bet kokie kiti žmonės tik trikdytų mano gimtį. Aš žinau, kas man yra saugu – man yra saugu ramybė, namų aplinka“, – tikino ji.
L. Baranauskienė sutiko, kad tėvai tikrai turi teisę gyventi savaip, vadovautis savo vertybėmis ir požiūriu, tačiau kai kalbame apie vaiko sveikatą – jokių išlygų negali būti. Be to, anot jos, vaiko teisių gynėjai įvertino informaciją apie šeimos lankymąsi privačiose klinikose, tačiau detaliau apie vaikų sveikatą ji sakė kalbėti negalinti.
Į teismą dėl vaikų paėmimo nesikreipė
Vaiko teisių gynėjai kartoja, kad sprendimas paimti vaikus iš šeimos nėra galutinis ir gali keistis, jeigu šeima sutiks bendradarbiauti.
„Visą informaciją, kuri yra visuomenėje, stebi mūsų teisininkai. Aš to dabar nedarau, man to per daug dabar, dabar aš esu kaip skambučių centras, nežinau, kiek turiu skambučių per dieną, kiek filmavimų, kiek interviu – aš esu susitelkusi į tai. Tai, ką teisininkai sako, ką dabar reikia daryti, mes tai ir darome. Ir dėl viso šito, ką aš darau, mes turime susitarimą su Lina [Lina Baranauskiene] tolesnį“, – sakė ji, pridurdama, kad jau yra sutarusi dėl susitikimo su vaiko teisių atstovais.
„Bendradarbiavimas tai yra žodis, kuriuo labai stipriai manipuliuojama, tiek Kauno klinikų, tiek kitų organizacijų. Bendradarbiauti reiškia – „kaip aš tame ir kaip tu tame“, tai nėra spaudimo jokioje pusėje. <...> Mes turime ieškoti dermės. Reiškia, abi pusės, ir aš, ir Lina, mes einam ieškoti, kaip mums susiderinti, kad abiem pusėms tiktų“, – svarstė moteris.
Nors vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į teismą dėl vaikų paėmimo turėjo kreiptis per tris dienas, to nepadarė. Vilniaus apskrities vaiko teisių skyriaus vedėja padėkojo mamai, sutikusiai kalbėtis, o paklausta, kodėl į teismą nesikreipė, paaiškino: „Tikra tiesa, kad taisyklių [šiuo atveju] mes nesilaikome todėl, kad vaiko interesas yra aukščiau visų taisyklių. Tikrai ne dėl visuomenės spaudimo.“
Iš pradžių konsultavosi su dulomis
S. Žlabienė pasakojo, kad mirusią mergytę pagimdė namuose, kaip ir kitus savo vaikus, o į gydytojus nesikreipė iškart, nes nesuprato, kad būklė tokia rimta.
„Kai vaikelis gimė, tai, ką mes matėm, tai buvo, kad jos yra nesuaugusi lūpytė viršutinė ir kad yra atviras gomurys. Mes kalbėjom su dulomis, kurios daug yra mačiusios vaikų, jos mums pasakė <...>. Aišku, buvo pirminė apžiūra, kai ginekologas apžiūri gimus vaikui, šitai darome visada. <...> Ir nėštumo metu [apžiūros buvo], mes turime privačią ginekologijos kliniką, kur viskas vyksta. Tai yra ilgametė mūsų klinika, nuoseklus ryšys“, – kalbėjo ji.
Vis tik paklausta, ar privačioje klinikoje Patau sutrikimas vaisiui nebuvo nustatytas, moteris sakė, kad ginekologas nėra šios srities specialistas. Mergaitei gimus, sakė ji, dulos patarė į gydytojus kreiptis vėliau, esą gomurys ir lūpa operuojami vaikui sulaukus metų ar dvejų, todėl šeima manė, kad skubėti nereikia.
S. Žlabienė toliau kalbėjo, kad pastebėjus, jog vaiko sveikata nėra gera, pagalbos ieškota, konsultuotasi su medikais.
„Nebuvo, kad mes nieko nedarome, bet pirmiausia mes gavome informaciją, kad tai, ką matome, tai dabar nebus tvarkoma – tiesiog reikia žindyti ne tik krūtimi, nes vaikui sunku suspausti, reikia ir nutraukti pieną <...> tada per buteliuką maitinti ir pipete“, – pasakojo ji.
Mamos teigimu, mergaitė tikrai gimė „liekna“, tačiau tokie pat buvo ir visi kiti 6 šeimoje augę vaikai, tad iš pradžių įtarimų nekilo.
„Kodėl mes skambinome toms specialistėms, dėl to, kad mes pastebėjome, kad vaikas auga į ūgį, bet neauga į apimtį, neauga taip, kaip kiti vaikai, nes 6 vaikus užauginome, turim patirtį“, – dalijosi mama.
Jos teigimu, liepos 1 dieną gydytoja neonatologė šeimai pasakė, kad vaikelis gali neaugti dėl to, kad yra ir kitų sveikatos sutrikimų, ne tik tų, kurie matomi plika akimi.
LRT RADIJO eteryje pasisakiusi L. Baranauskienė pabrėžė, kad Lietuvoje tėvams leidžiama gimdyti namuose, tačiau tėvai privalo pasirūpinti vaiko sveikata laiku.
Pagalba šeimai jau teikta anksčiau
LRT.lt primena, kad socialiniuose tinkluose pasklidus ukmergiškių Žlabių šeimos istorijai, vaiko teisių gynėjai sulaukė kaltinimų dėl to, kad neva iš šeimos nusprendė paimti jau mirusią 2 mėnesių amžiaus mergytę. Tarnyba dar trečiadienį paaiškino, kad sprendimas dėl šios ir dar 6 šeimoje augančių vaikų paėmimo šeimą pasiekė po kelių dienų tik dėl to, kad apie kūdikio mirtį jie sužinojo vėliau.
Skelbta, kad Patau sindromą turėjusi dviejų mėnesių mergaitė mirė ligoninėje Kaune. Šeima pasakoja, kad tarnybos rašto sulaukė nuo vaikelio mirties praėjus dviem dienoms.
Vaiko teisių gynėjų teigimu, sprendimas paimti visus šeimoje augančius vaikus priimtas ne vien dėl į ligoninę atvežtos mergytės būklės, o dėl aplinkybių visumos. „Yra daugiau aplinkybių, kurios, kaip ir minėjau, šiandien suponuoja vaikų saugumo užtikrinimo poreikį. Yra kilusi grėsmė vaikų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai“, – teigė ji.
Vaiko teisių gynėjams šeima buvo žinoma nuo 2018 metų. Anksčiau buvo gauti keli pranešimai, taip pat ir iš medikų, dėl netinkamos sveikatos priežiūros užtikrinimo. Jos teigimu, šeimai pagalbą jau anksčiau teikė Ukmergės socialinių paslaugų centras, tačiau šeima ir tada „sunkiai bendradarbiavo“.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis, prokuratūra pranešė žiniasklaidai.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas įvertinus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiškime pateiktą informaciją bei konstatavus, kad turi būti imtasi visų galimų ir būtinų priemonių, pagal kurias gauti duomenys leistų neginčijamai patvirtinti arba paneigti keliamas prielaidas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, o tai galima padaryti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atlikus procesinius veiksmus.
Tyrimo metu bus vertinama, ar įtariamas tėvų delsimas kreiptis medicininės pagalbos galėjo turėti įtakos vaiko gyvybei pavojingos būklės atsiradimui.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus papildomos informacijos iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei panaikinus 2026 m. liepos 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė apie sprendimą iš šeimos paimti šešis vaikus: būtinas nepriklausomas tyrimas
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė sako pati inicijavusi tyrimą dėl istorijos apie Ukmergės rajone gyvenančią šeimą, iš kurios ketinama paimti šešis vaikus. Anot kontrolierės, šiuo atveju būtina atlikti nepriklausomą tyrimą, kurio metu būtų įvertinti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) sprendimai.
„Savo iniciatyva pradėjau tyrimą dėl įvykių, susijusių su šeima, su sprendimais paimti iš šeimos septynis vaikus. Deja, bet vienas vaikas šiuo metu yra miręs“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė A. Jakavonienė.
Ji pareiškė užuojautą dėl kūdikio mirties.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymėjo, kad Ukmergės rajone gyvenančios šeimos istorijoje reikėtų atlikti nepriklausomą tyrimą, kurio metu būtų įvertintas sprendimo pagrįstumas.
„Mano vertinimu, būtina atlikti nepriklausomą tyrimą, vertinimą, kaip institucijos veikė šiuo konkrečiu atveju: ar tinkamai, ar visi sprendimai buvo pagrįsti, atitinka vaiko geriausius interesus ir, be abejo, ar jie visi yra individualizuoti, nes mes kalbame apie šešis vaikus, kas reikštų ne vieną, o šešias rizikas ir šešis sprendimus, kur konkrečiai pritaikoma konkreti priemonė, kuri labiausiai atitiktų vaiko interesus“, – dėstė A. Jakavonienė.
„Man labai rūpi, dėl kokių priežasčių ir realiai kokia tiesioginė grėsmė kyla kiekvienam vaikui, kad valstybė priima sprendimą, kad reikia iš šeimos paimti šešis vaikus“, – pridūrė ji.
Kontrolierė pabrėžė, kad tėvai turi teisę auginti savo vaikus pagal savo įsitikinimus, tačiau kartu privalu užtikrinti vaiko teisę į sveikatos priežiūrą. Anot kontrolierės, jei medikams atrodo, jog vaiku galėjo būti netinkamai pasirūpinta, jie privalo apie tai pranešti vaiko teisių apsaugos atstovams arba policijai.
Anot A. Jakavonienės, Ukmergės rajone gyvenančios daugiavaikės šeimos atveju, kai į Kauno klinikas pateko ir vėliau įstaigoje mirė jų kūdikis, medikų pranešimas VVTAĮT apie šį įvykį yra pagrįstas.
„Ir šiuo atveju medikų pranešimas, mano vertinimu, tikrai yra pagrįstas. Visais atvejais, jeigu medikams kyla abejonių, ar vaikui yra saugu augti šeimoje, ar yra tinkamai patenkinami vaiko poreikiai, medikai turi ne teisę pranešti, tai yra jų pareiga. Ir visuomenė, šeimos, kurios augina vaikus, turi žinoti, kad tai nėra sprendimas dėl mediko noro ar nenoro, tai yra pareigos klausimas“, – komentavo A. Jakavonienė.
Kontrolierės žiniomis, šiuo metu daugiavaikės šeimos, iš kurios nutarta paimti vaikus, atveju vaiko teisių apsaugos atstovai su tėvais tariasi dėl kitų sprendimų, siekiant išvengti vaikų paėmimo.
