Dzūkijoje, Marcinkonių miškuose, vilnietė Enrika Karvelienė įkūrė smidrų ūkį. Karališkųjų pavasario daržovių ekspertė dalijasi patarimais, kaip perkant smidrus parduotuvėje ar turguje atskirti, ar smidrai švieži, ir kokias dažniausias klaidas darome juos gamindami.
Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
Dzūkijos miškai užbūrė
Smidrų ūkio įkūrėja – muzikos mokytoja, tačiau šiandien ji groja ne stygomis ar klavišais, o kastuvais ir kibirais, ir ne kur kitur, o smidrų lysvėse.
„Esu gamtos vaikas. Vilnius man labai patinka, ten ir gražu, ir patogu gyventi, tačiau man visada norėjosi gamtos ir erdvės, ir būtent tokios, kokia yra čia, Dzūkijoje.
Kryptingai čia ieškojau namo, tikėjausi rasti seną lūšną – kai išlipau iš mašinos, pamačiau čia šiukšlyną ir sudegusį namą, tačiau aplink esantis miškas mane užbūrė. Tą naktį nakvojome po atviru dangumi – palapinėse. Taip ilgainiui čia ir įsikūrėme, darėme talkas“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Virtuvėje su Beata“ pasakoja E. Karvelienė.
Įsikurdama Dzūkijos miškų apsuptyje Enrika svajojo, kaip savaitgalius praleis besiilsėdama, besimaudydama upeliuose ir besikuisdama gėlynuose. Apie ūkį, kaip tikina ji, nė nebūtų pasvajojusi.
„Kai radau šį namelį, mama sesei sakė: „Ką ji čia daro?“ Iš tiesų, neturėjau jokio plano, visiems sakiau, kad niekada gyvenime nesodinsiu nei salotų, nei pomidorų, nes juos galiu paprasčiausiai nusipirkti.
Įkūrė smidrų ūkį
Vaikštant aplink teritoriją pamačiau žemes, jos pasirodė derlingos, pagalvojau – kaip keista, kodėl jų niekam nereikia. Palaipsniui žemės tapo smidrų ūkiu“, – sako ji.
Taip niekam nereikalingos žemės vieną dieną buvo užsodintos 12 tūkst. smidrų sodinukų. Dabar ūkyje auga ne tik įprastieji, žalieji smidrai.
„Smidrai gali būti žalieji ir baltieji. Žalieji smidrai auga saulės šviesoje, o baltieji smidrai auga po žeme.
Baltieji smidrai yra kiek aštresni. Žalieji smidrai išsiskiria savo poskoniais, kartais jie gali turėti riešutų, žirnelių akcentų“, – teigia ūkininkė.
Didžiausios gaminimo klaidos
E. Karvelienė tikina, jog didžiausia smidrų gaminimo klaida – per ilgas jų apvirimas arba perkepimas.
„Smidrus užtenka pavirti vos minutėlę. Prieš tai juos svarbu nuplauti ir nulupti baltą jų galiuką. Ta pati taisyklė galioja ir storiems, ir plonesniems smidrams – storus smidrus galima pjauti pusiau“, – priduria smidrų ūkininkė.
Gegužę prasidėjęs smidrų sezonas tęsiasi iki Joninių. Norintiems spėti paragauti sezoninės daržovės, E. Karvelienė pataria, kaip atskirti pasenusius ir šviežius smidrus.
„Jei ateiname į parduotuvę ir matome, kad baltieji smidrų galiukai yra susiraukšlėję, sausi, o smidras nuvytęs – jis nėra kokybiškas, greičiausiai jau yra praradęs maistines medžiagas. Šviežias smidras niekada nebus medinis“, – įžvalgomis dalijasi ji.
Daugiau idėjų, ką pagaminti su smidrais:
