Į Rumuniją įskridęs rusiškas dronas nukrito ant daugiabučio stogo ir sužeidė du žmones. NATO išreiškė solidarumą Rumunijai, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusijos agresijos karas peržengė dar vieną ribą. Ukrainoje kariaujantis lietuvis Žygimantas Dragūnas sako, kad Vakarai turi imtis realių veiksmų ir perimti taikinius dar prieš jiems pasiekiant NATO teritoriją, o buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžia, kad vien retorikos nebeužtenka.
Ukrainoje kariaujantis lietuvis, vienas iš tarptautinės šturmo grupės vadų Žygimantas Dragūnas sako, kad Europa turėtų imtis aktyvesnių priemonių ir perimti taikinius dar jiems nepasiekus NATO teritorijos.
„Manau, kad neturėtume akcentuoti, ar tai buvo tyčia, ar ne. Rusija vienaip ar kitaip provokuos. Svarbiausia – atidirbti algoritmus, kad tai nesikartotų, nes provokacijos, kaip matome, baigiasi civilių sužeidimais. Mes esame gynybinis aljansas, <...> todėl galėtume svarstyti ir apie vakarų Ukrainos oro erdvės apsaugą – taip gintume ir save, ir sumažintume naštą sąjungininkams“, – sako jis.
Plačiau – laidos „60 minučių“ įraše:
Pasak Ž. Dragūno, dabartinė Vakarų lyderių retorika nepakankama ir turi būti keičiama realiais veiksmais.
„Agresorius supranta tik jėgos kalbą. Jei ją demonstruojame kitur, kodėl nedemonstruoti ten, kur nukenčia sąjungininkų civiliai? Reikia perimti taikinius dar prieš jiems pasiekiant mūsų ar sąjungininkų oro erdvę, padedant Ukrainai jos vakarų dalyje ir uždarant sąjungininkų oro erdves. Tai būtų realiausi veiksmai“, – teigia jis.
Kariškis pabrėžia, kad svarbiausia yra ne incidento kilmė, o pasekmės.
„Nesvarbu, kieno tas dronas. Svarbu, kad nukentėjo civiliai. Vienintelis būdas juos apsaugoti – imtis kontrapriemonių ir numušti taikinius dar jiems nepriartėjus prie mūsų oro erdvės“, – sako jis.
Komentuodamas sprendimą drono nenumušti dėl rizikos gyvenvietėms, Ž. Dragūnas teigia, kad pavojus atsiranda jau tada, kai taikinys pasiekia NATO teritoriją.
„Jei perimtume juos dar Ukrainos oro erdvėje, turėtume laiko numušti ten, kur bus galimybė. Ar nėra pavojingiau tiesiog laukti, kol dronas atsitrenks į namą? Laimei, šįkart niekas nežuvo“, – kalba jis.
Kalbėdamas apie Ukrainos vaidmenį, pašnekovas sako, kad ši šalis jau dabar saugo Europą nuo platesnės grėsmės, tačiau Vakarai turėtų ją remti aktyviau.
„Ukraina yra mūsų buferinė zona. Ji jau daro labai daug. O mums juk nereikia kištis į karą – siekiant apsaugoti savo civilius mums užtektų padėti apsaugoti dalį Ukrainos oro erdvės. Mes esame gynybinis aljansas ir turime saugoti savo sąjungininkus“, – teigia jis.
Paklaustas apie karo eigą, Ž. Dragūnas sako nematantis ženklų, kad konfliktas artėtų prie pabaigos.
„Iš esmės niekas nesikeičia. Keičiasi tik žuvusiųjų skaičiai. Nematau jokių indikacijų, kad karas greitai pasibaigtų“, – sako jis.
Asimetrinių priemonių pasitelkimas
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius sako, kad po incidento Rumunijoje NATO reakcija turi būti ne tik simbolinė, bet ir praktiška. Pasak jo, Aljansas su panašiais incidentais jau buvo susidūręs tiek Rumunijoje, tiek Lenkijoje, todėl būtina ieškoti ilgalaikių sprendimų.
„Šiuo atveju Rumunija kreipiasi į NATO ir prašo paramos. Penktojo straipsnio aktyvavimo teoriškai galima prašyti, bet to nematyti, o ketvirtasis straipsnis – konsultacijos – yra visiškai logiškas“, – sako L. Linkevičius.
Anot jo, NATO jau pažadėjo spartinti antidroninių priemonių diegimą Rumunijoje, tačiau vien to gali nepakakti.
„Galėtų būti pavedimas karinei vadovybei pateikti pasiūlymus, kaip geriau apsaugoti savo teritoriją. Jei gyvenvietės yra vos keli kilometrai nuo sienos, tokių incidentų gali būti ir ateityje, nes vyksta karas“, – teigia jis.
Pasak diplomato, net jei kai kurie incidentai gali būti netyčiniai, reakcija turi būti adekvati, ypač kai nukenčia civiliai.
„Jeigu rusai taip elgiasi, visiškai įsivaizduočiau ir gynybinių pajėgumų dislokavimą palei NATO sieną Ukrainos teritorijoje“, – sako L. Linkevičius.
Jis pabrėžia, kad penktojo NATO straipsnio aktyvavimui svarbu nustatyti, ar tai buvo tyčinė ataka ir ar ją galima laikyti kariniais veiksmais prieš Aljanso valstybę. Tačiau, anot jo, NATO ir Vakarai turi ir kitų, iki šiol nepakankamai išnaudotų priemonių.
„Yra asimetrinių priemonių, nebūtinai tiesioginių. Dabar reikia tą daryti. Jeigu nebus jokių veiksmų, tai bus tiesioginis kvietimas tęsti visa tai, o tai yra nepriimtina“, – įspėja jis.
L. Linkevičiaus teigimu, viena iš galimų reakcijų galėtų būti griežtesnės ekonominės priemonės Rusijai.
„JAV Senate jau daugiau nei metus guli Blumenthalio ir Grahamo parengtas sankcijų paketas, kuris suduotų labai skaudų smūgį Rusijos ekonomikai. Galbūt dabar pats laikas jį aktyvuoti“, – sako buvęs ministras.
Vakarų požiūris į Rusiją keičiasi
Kalbėdamas apie Rusijos spaudimą Armėnijai, kuriai Maskva pradėjo riboti kai kurių maisto produktų importą, L. Linkevičius teigia, kad Europa neturėtų likti stebėtoja.
„Armėnija vėl atsidūrė kryžkelėje. Europa turi solidarizuotis ne tik žodžiais, bet ir priemonėmis“, – sako jis.
Anot diplomato, panašioje situacijoje yra ir Moldova, o Kremlius, susidūręs su nesėkmėmis fronte Ukrainoje, mėgina kompensuoti jas spaudimu kitoms valstybėms.
„Kremliui reikia bent kažkokių pergalių <...>. Todėl matome civilių žudymą, civilinės infrastruktūros griovimą ir mėginimą įgyvendinti savus interesus tokių šalių kaip Armėnija ar Moldova atžvilgiu“, – teigia L. Linkevičius.
„Tos provokacijos ne iš gero gyvenimo, nes paskutinis argumentas liko bauginimas“, – priduria pašnekovas.
Vis dėlto jis mano, kad Vakarų požiūris į Rusiją pamažu keičiasi.
„2022-aisiais visi buvo išsigandę, diplomatai kolektyviai evakavosi iš Kyjivo. Dabar situacija kitokia – tiek NATO, tiek Europos Sąjunga darosi išvadas. Tik svarbu, kad jos nevirstų vien retorika“, – sako jis.
Parengė Ignas Ramanauskas
