Norvegijai prisijungus prie Prancūzijos priešakinio branduolinio atgrasymo programos, stebėtojai tai vadina dar vienu pavyzdžiu, kaip šalys persvarsto savo saugumo strategiją smunkant pasitikėjimui Jungtinėmis Valstijomis. Emmanuelio Macrono inicijuotu dialogu siekiama į atgrasymo planus įtraukti daugiau Europos valstybių, nors pagrindinis veiksnys ir toliau išlieka Amerikos branduolinis arsenalas.
Norvegija tapo aštuntąja Europos valstybe po Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir grupės kitų, išreiškusių norą glaudžiau bendradarbiauti branduolinio atgrasymo iniciatyvoje, kurią, mažėjant pasitikėjimui Jungtinėmis Valstijomis, inicijavo Prancūzija – viena iš poros Europos šalių, turinčių savo branduolinį arseną.
„Daug metų Prancūzijos branduolinis arsenalas buvo susietas tik su pačios Prancūzijos saugumu. Dabar Prancūzija pradeda dialogą su sąjungininkais dėl to, kaip jos branduoliniai ginklai galėtų prisidėti prie Europos saugumo ir karinių pavojų atgrasymo“, – kalba Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
Dialogas reiškia, kad kaip ir kitos šalys Norvegija ateityje galėtų dalyvauti pratybose, dalytis informacija, ir, svarbiausia – esant reikalui – savo teritorijoje laikinai priimti branduolinį užtaisą galinčius nešti prancūzų naikintuvus.
„Norvegija, kuri yra kertinė geografinė ir strateginė partnerė ir su kuria jau sėkmingai bendradarbiavome užtikrindami sąjungininkų saugumą, suteiks didelę pridėtinę vertę šiam sustiprintam atgrasymo mechanizmui Europai“, – sako Prancūzijos prezidentas E. Macronas.
Koncepciją, pavadintą „Priešakiniu branduoliniu atgrasymu“, E. Macronas pristatė šiemet kovą. Sulaužęs dešimtmečius galiojusį tabu jis žada ne tik praplėsti branduolinį skėtį, bet ir patį arsenalą, nors tarti žodį dėl jo panaudojimo teisė palikta išskirtinai šalies prezidentui.
Kitaip nei, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos doktrina atsieta nuo NATO branduolinio atgrasymo planų, kurių ašis – Jungtinių Valstijų pajėgumai. Prancūzija yra sakiusi, kad pakeisti jų nesiekia, tik veikiau papildyti.
„Šiame dialoge dalyvaus mūsų kaimynės Švedija ir Danija, taip pat Lenkija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai – visos jos yra artimos Norvegijos sąjungininkės. Būtų teisinga, jei ir mes prisidėtume prie šių diskusijų“, – teigia Norvegijos ministras pirmininkas.
Norvegija nuo 1949-ųjų vadovaujasi taisykle, kad branduoliniai ginklai taikos metu jos teritorijoje negali būti dislokuoti. Nuostata, pasak premjero, nesikeičia net įsitraukus į prancūzų dialogą.
„Tai nekeičia Norvegijos branduolinės politikos. Norvegijos teritorijoje branduolinių ginklų nebus“, – sako J. Gahras Store.
Paryžiuje pasirašytas ir platesnis dvišalis saugumo susitarimas, E. Macronui kelerius metus siekiant gilinti bendradarbiavimą su šiaurės šalimis.
„Tai stiprins bendradarbiavimą keliose esminėse srityse: oro gynyboje, Arktyje, tolimojoje šiaurėje ir kosmose. Galiausiai jis formalizuos ilgalaikį bendradarbiavimą remiant Ukrainą“, – kalba E. Macronas.
„Pernelyg ilgai ir pernelyg smarkiai buvome priklausomi nuo Jungtinių Valstijų. Darome tai ir todėl, kad geriausias būdas paskatinti Jungtines Valstijas toliau būti įsitraukusias, yra pademonstruoti, kad žengiame žingsnį į priekį – kad dalijamės didesne naštos dalimi aktyviai stiprindami savo pačių gynybinius pajėgumus“, – sako Norvegijos gynybos ministras Tore Onshuus Sandvikas.
Norvegija iš Europos valstybių visada buvo tarp didžiausių transatlantinių santykių entuziasčių, todėl kai net ji ieško kuo užpildyti gilėjančias pasitikėjimo spragas, tai, pasak stebėtojų, dar vienas rimtas signalas, kaip keičiasi supratimas apie saugumo padėtį.
