Turintiems intelekto negalią darbo rinka atsiveria nenoriai. Tačiau šalies savivaldybėse veikiančios socialinės dirbtuvės situaciją pamažu keičia. Jose neįgalieji įgyja darbo įgūdžių, sulaukia apmokamų užsakymų iš verslininkų. Šie sako, kad tokie darbuotojai kur kas atsakingiau vertina darbą.
Vasaros kelionėms kuriamas naujas žaidimas visai šeimai. Klausimus užduoda tėvai, atsako vaikai.
„Turėjom mintį sukurti įrankį, sukurti žaidimą, kuris padėtų vaikams kelionėje nenuobodžiauti ir atrasti pasaulį už lango, o tėvams duotų galimybę kaip vaikus atitraukti nuo ekranų ir pakviesti į pokalbį“, – pasakoja „Pokalbių gido“ įkūrėja Julija Lozda.
Korteles spausdino spaustuvė, o specialius maišelius, į kuriuos jos supakuojamos, kuria Ignalinos rajono, Naujojo Daugėliškio socialinių dirbtuvių dalyviai. Spalvinguosiuos maišelius reikia sukarpyti, susiūti, siuvinėti, klijuoti. Visi dirba tą, ką geriausiai moka.
„Matot, pažiūrėkit, visi užimti, visi dirba. Ir jie dirba todėl, kad jiems įdomu ir labai smagu, kai atlieki darbą, kuris įvertinamas labai gerai, labai kruopščiai ir, galbūt, galima mažiau laiko skirti tam, bet jie yra labai kruopštūs ir atlieka šitą darbą labai principingai“, – sako savanorė Jūratė Pernavienė.
Pasak verslo atstovės, socialinių dirbtuvių dalyviai itin vertina darbą, jį atlieka labai atsakingai.
„Jie labai noriai, labai draugiškai reaguoja ir į pastabas, ką galima padaryti geriau. Jeigu duodi terminus, jų laikosi, kas irgi, man atrodo, bet kuriam verslui yra labai svarbu. Aš galiu pasakyti, kad dirba labai profesionaliai ir labai šiltai, labai daug žmogiškumo“, – pažymi J. Lozda.
Socialinėse dirbtuvėse intelekto negalią turintieji jau kurį laiką mokosi įvairiausių amatų, siekia iš to užsidirbti. Šis užsakymas jiems didžiausias.
„Dirbtuvėse mes ne tik darbine veikla užsiimam, taip pat ir socializavimu, kad suvoktų pinigų vertę, ką reiškia užsidirbti, motyvuoti juos norėti kažką padaryti gyvenime dėl savęs. Tikslas – kad jie vėliau jau be dirbtuvių pagalbos galėtų dirbti atviroje rinkoje“, – aiškina Naujojo Daugėliškio socialinių dirbtuvių specialistė Solveiga Stanevičiūtė.
Socialinių dirbtuvių dalyviai jau svarsto, kur panaudos už šį užsakymą gautą uždarbį.
„Kažkur norime mes važiuoti Lietuvoje. Pamiršau kur. Gal į Kauną“, – sako dirbtuvių dalyvis.
„Kai pinigėlius gausim, mes jau visi kartu spręsim, kur mums išvažiuoti, kur mums tuos pinigėlius išleisti, bet mes viską darome kartu. Aš norėčiau pavažiuoti šiek tiek toliau nuo Lietuvos. Nesu buvusi“, – priduria kita dirbtuvių dalyvė.
Lietuvoje veikia 60 socialinių dirbtuvių, kuriose darbinius įgūdžius ugdo per 700 intelekto ar psichosocialinę negalią turinčių žmonių.
