Lion Ceccah (Tomas Alenčikas) pernai su daina „Drobė“ puikiai pasirodė konkurso EUROVIZIJA.LT finale ir liko antroje vietoje, nusileidęs tik „Katarsiui“. Šiemet šis atlikėjas grįžta kupinas idėjų – jis tiki, kad atrankoje svarbi ne tik daina, bet ir bendras vaizdas.
Konkurse EUROVIZIJA.LT dalyvauju, nes to noriu! Tikriausiai man, kaip artistui, kuris kuria ne vien popformato muziką, bet ir bando atrasti naujų formų ir performanse, ir stiliuje, tai yra geriausia vieta pasirodyti Lietuvoje. Ji gali nuvesti ir už šalies ribų. Tad, kol turiu jėgų ir idėjų, man tai yra puiki praktika ir šansas pakliūti į didžiąją „Euroviziją“.
Pagrindinė mano dainos mintis – stengiuosi jos neaiškinti, nes noriu, kad kiekvienas žmogus, kuris žiūri ir klauso, pasirinktų savo reikšmę. Ir ta reikšmė gali būti labai graži. Man rodos, tas menas, kuris yra atskleidžiamas kūrėjo, praranda dalį savo žavesio.
Mano visų laikų „Eurovizijos“ favoritas (-ė) – Airijos atstovė Bamby Thug. Manau, kad „Eurovizija“ yra labiau audiovizualinis dalykas, ne tik daina, bet ir jos pateikimas prisideda prie visumos. Bambie Thug pasirodyme viskas buvo išbaigta – ir šviesos, ir atlikimas, ir sceninis judesys.
Pati geriausia laimėjusi daina, manau, yra Laureen „Euphoria“. Nors tai ir nebuvo mano mėgstamiausias pasirodymas, manau, ši daina yra ikoniška.
Jei galėčiau, padėti ruoštis „Eurovizijai“ pasikviesčiau atlikėją iš Jungtinės Karalystės Mnek, dirbantį su žymiausiomis pasaulinėmis žvaigždėmis. Kiek žinau, patekus į „Euroviziją“ galima pasirodymą koreguoti, tad norėčiau išgirsti jo pastebėjimus.
Pirmas dalykas, kurį padaryčiau laimėjęs konkurso EUROVIZIJA.LT finalą – eičiau švęsti, nes, manau, jei padarai kažką didelio, reikia tai atšvęsti su savo draugais ir komanda.
Kurioziškiausias su muzika susijęs įvykis buvo, kai viename koncerte bedarant špagatą man per klyną suplyšo kelnės. Aš toliau su jomis koncertavau, nors viskas ten labai švietė – nusprendžiau, kad nėra ką čia slėpt (šypsosi). Ir renginio vaibas buvo labai geras.
Be dalyvavimo konkurse EUROVIZIJA.LT, didžiausia savo gyvenimo avantiūra pavadinčiau vieną išvyką į Londoną. Ten vykau su komanda, su kuria gatvėje turėjome pristatyti paveikslus. Aš ten ir dainavau, ir darėme avangardinį performansą, kviesdami žmones atkreipti dėmesį į tuos darbus. Tikėjomės pakliūti į žiniasklaidą, bet pasirinkome blogą laiką naktį, o vadyba buvo prasta. Pati išvyka buvo smagi, bet darbas – neprofesionalus.
Be dainavimo, turiu ir kitų talentų: esu daug šokęs, nuo šokio ir pradėjau. Taip pat vaidinu miuzikle, esu Pinčiukas „Velnio nuotakoje“. Užsiimu renginiais – esu sukūręs projektą „House of Alen Chicco“. Paauglystėje buvau vandensvydininkas, ir dabar moku gerai plaukti. Visgi paskutinį dešimtmetį sukuosi muzikoje. Dar buvo reikšmingas drago kultūros etapas – dabar jis Lietuvoje jau turi savo vietą, ir aš prie to jaučiuosi kiek prisidėjęs.
Mano sėkmę nešantis ritualas – meditacija. Jau dvejus metus ją praktikuoju, tai man padeda nurimti. Nebūtinai prieš koncertą, bet ir ryte prieš svarbią dieną tam skiriu bent 10 minučių, ir tą padarius viskas pradeda atrodyti paprasčiau. Esu praėjęs transcendentinės meditacijos kursus, kur to pramokau – iki tol į meditaciją žiūrėjau priešiškai, bet jos ėmiausi, kai nepadėjo psichoterapija, ir tai pasiteisino.
Ketvirtąją EUROVIZIJA.LT laidą žiūrėkite per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt vasario 14 d., šeštadienį, nuo 21.00 val.
Daugiau ciklo publikacijų rasite čia.
