Praėjusią savaitę generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu naikinti buvusio premjero Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę, kad tyrėjai galėtų politikui pateikti įtarimus pernai pradėtame tyrime dėl galimo neteisėto praturtėjimo. Be kita ko, prokuratūra pritaikė areštą politiko turtui. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Egidijaus Kūrio, jau beveik metai, kai G. Palucko neturėtų būti Seime.
„Dienos temoje“ buvusio premjero istoriją aptarė tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ vadovas Šarūnas Černiauskas ir Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris.
– Pone Šarūnai Černiauskai, pradėkime nuo jūsų. Jūs pirmi pranešėte apie tai, kad areštuojamas buvusio premjero Gintauto Palucko nekilnojamasis turtas, tai yra du butai Vilniuje. Jų įsigijimo aplinkybes jūs ir aiškinotės nuo pat pradžių. Jūsų vertinimu, kokia dabar yra tyrimo stadija?
Š. Černiauskas: Galiu pasakyti tik tiek, kiek yra žinoma viešai. Pirmas dalykas, kolegos iš „Delfi“ pranešė, kad Palucko žmona jau turi įtariamosios statusą tyrime dėl neteisėto praturtėjimo. Taip pat žinoma apie Generalinės prokuratūros kreipimąsi dėl daugiau nei 340 tūkstančių eurų sumos. Kaip suprantu, tokia suma teisėsaugai kelia pagrįstų abejonių dėl buvusio premjero įgyto turto.
Kitaip tariant, jis negali pagrįsti, už kokius pinigus įgijo tokios vertės turtą. Tai, kad areštuotas būtent šitas nekilnojamasis turtas, vėlgi aiškiai rodo, jog teisėsauga narsto tas pačias aplinkybes, kurias „Siena“ ir „Laisvės TV“ nagrinėjo pernai, vasarą. Tai yra kaip Gintautas Paluckas įgijo 223 tūkstančių eurų vertės apartamentus Verkių parke iš savo draugo, kaip pats sako, Darijaus Vilčinsko įmonės, nors jo turto deklaracijose nelabai buvo pinigų tokiam pirkiniui.
Taip pat labai įdomus sandoris su Kipro įmone, kuri laisva valia patyrė 90 tūkstančių eurų nuostolį ir perleido G. Paluckui butą namuke ant žemės, kuri yra valstybinė ir sklypą kaip tyčia suformavo G. Paluckas. Tokie įdomūs sutapimai.
– Profesoriau, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą Lietuvoje įsigaliojo nuo 2010 metų. Pavyzdžiui, pernai teismams perduotos aštuonios tokios bylos. Bet galimas neteisėtas politiko praturtėjimas yra pirmas toks atvejis pas mus. Ką jis jums sako?
E. Kūris: Jis sako, kad mūsų teisė dar nėra visiškai bedantė ir kad prisikasama ir prie politikų. Tai, kad yra pirmas atvejis, savaime nieko nesako, tik šį bei tą pasako apie tą politiką, kuriam, kaip suprantu, gali būti pareikšti įtarimai.
– Pone Š. Černiauskai, prasidėjus jūsų tyrimams, G. Paluckas aiškino, kad viskas įgyta teisėtai. Tą jisai paaiškino ir prezidentui Gitanui Nausėdai. Bet šiandien turime prokuratūros vertinimą, kad Paluckų šeima įgijo neaiškios kilmės turto, kaip jūs ir minėjote, už daugiau nei 340 tūkstančių eurų. Prezidentą įtikino, o prokurorų – ne?
Š. Černiauskas: Kaip tik pakeliui į studiją dar atsisukau istorinį archyvinį „Žinių radijo“ laidos įrašą, kur būtent tuos epizodus komentavo, kai dar rodėsi viešumoje, ponas Frederikas Jansonas. Jis tuomet sakė ne tik, kad prezidentą įtikino G. Palucko paaiškinimai, nors tų realių paaiškinimų G. Paluckas bent jau viešai taip ir nepateikė. Jis taip pat referavo į kolegės iš „Žinių radijo“ klausimą, kad čia susidaro tam tikros regimybės, sakydamas, kad yra žodžio „regimybė“ sinonimas – „haliucinacija“.
Dabar labai norėčiau išgirsti poną F. Jansoną, labai norėčiau išgirsti prezidentą, nes tikrai nemanau, kad pakanka to, ką prezidentūra iškomunikavo penktadienį, kad prezidentas pasitiki teisėsauga, ir taškas. Vieno sakinio komentaras. Ne. Prezidentas išsikvietė G. Palucką būtent tam, kad užduotų klausimus, susijusius su jo turtu. Po to susitikimo prezidentūra sako, kad viskas gerai, visi įtikinti, visi laimingi.
G. Paluckas sako, kad viskas teisėta, bet nieko neatsako. Klausimas, ką prezidentas tuo metu žinojo? Jeigu prezidentas padarė klaidą, tai sakyčiau: „Prezidente, nėra baisus dalykas pripažinti klaidos. Tikrai neskauda.“
– Pone E. Kūri, kaip jūs matytumėte prezidentūros vaidmenį šioje istorijoje?
E. Kūris: Manau, kad tuo metu, kai G. Paluckas kažką kalbėjo prezidentui, ir po to mes išgirdome iš pono F. Jansono, kad tai prezidentą įtikino, – nuo to praėjo šiek tiek laiko. Man atrodo, kad bent jau tokie paaiškinimai prokuratūros tikriausiai neturėtų įtikinti. Prokuratūros neturėtų įtikinti paaiškinimai apie „OnlyFans“, apie haliucinacijas ir apie Antarktidos pingvinus. Ten reikės pateikti labai aiškius įrodymus, iš kur pinigai.
Jeigu prezidentas buvo apgautas, jam tikrai derėtų pasakyti, kad jis buvo apgautas. Aš taip pat, kaip ir ne vienas komentatorius, kurių pastarosiomis dienomis ne vienas pasisakė, (...) manau, kad šiuo atveju iš paties prezidento turbūt, nes F. Jansonas tikriausiai visai pradingęs, reikėtų tikėtis paaiškinimo, kad dabar jis jau nebėra toks įtikintas, koks buvo tada, kai kalbėjo su Palucku tete-a-tete.
– Profesoriau, dar G. Palucko advokatas Darius Raulušaitis pareiškė, kad prokurorai formuoja įtarimus taip, kad būtų išvengta senaties termino. Jis esą sueina šių metų liepą. Jeigu atsitiktų taip, kad būtų nepanaikinta G. Palucko neliečiamybė, ar senatis įsigaliotų?
E. Kūris: Advokato darbas yra kalbėti palankiai savo klientui. Šiuo atveju advokatas dirba truputėlį ir kaip viešųjų ryšių atstovas, ne tik kaip advokatas, kuris atstovauja savo klientui. Bet tai neprasilenkia su advokato funkcijomis. Prokuratūra pati formuoja savo tyrimo taktiką. Tai, kad advokatas ją kritikuoja, dar nereiškia, kad mes turime tikėti tuo, ką jis sako. Be to, tikiuosi, kad vis dėlto G. Palucko neliečiamybės ir įtarimų klausimas bus sprendžiamas anksčiau negu liepą.
– Advokatas, pone Š. Černiauskai, sakė, kad reikėjo tirti tada, kai reikėjo, o ne dabar. Tas minimas laikotarpis yra būtent tuo metu, kai jis pats buvo vienas iš Generalinės prokuratūros vadovų – 2010–2015 metai. Tuo metu galimai buvo atliktos nusikalstamos veikos. Kaip jūs matytumėte šią pasirinktą taktiką?
Š. Černiauskas: Tai mane truputėlį nustebino. Visų pirma, labai tiksliai pastebėta, kad D. Raulušaitis savo laiku buvo tikrai vienas stipriausių Lietuvos prokurorų. Ne šiaip sau prokuroras, o vienas iš pačių pagrindinių prokurorų visoje Lietuvoje. Jeigu tokio kalibro baudžiamosios teisės specialistas sako: „Žinokit, gal čia reikėtų jau dabar įjunginėti senaties argumentą“, tai daryčiau prielaidą, kad surinkta medžiaga labai labai skauda ponui G. Paluckui. Jis iš tikrųjų negali pagrįsti didelės dalies to turto, kurį suskaičiavo teisėsauga. Aš dabar senaties argumento nesitikėjau.
– Seimo narė Agnė Širinskienė svarsto, kad tokios advokatų kalbos yra pasiruošimas Seimo narių balsavimui dėl G. Palucko neliečiamybės.
Š. Černiauskas: Kol kas mes tokių aiškių atsakymų iš valdančiųjų negavome, kaip bus balsuojama. Buvo, atrodo, pasisakymų tiek iš „valstiečių“, tiek iš „Nemuno aušros“ frakcijų, kad tai dar bus svarstoma, galbūt skirtingai frakcijų nariai balsuos. Iš socialdemokratų girdėjome Juozą Oleką, kad čia nustebino, gal ir nereikėjo tada į tuos premjerus eiti, – tokios buvo užuominos. Bet mes neturime aiškaus atsakymo. Sauliaus Skvernelio atveju visi labai tvarkingai pakėlė rankeles ir viskas buvo aišku. Dėl to, kaip vyks G. Palucko neliečiamybės naikinimas, nesu toks tikras.
– Kaip jūs matytumėte, prognozuotumėte balsavimo rezultatus?
Š. Černiauskas: Jeigu socialdemokratai nori išlaikyti solidų veidą, ypač S. Skvernelio kontekste, kai jie visi draugiškai balsavo „už“, tai tikėčiausi, kad socialdemokratai ir čia balsuos „už“, jeigu turi padorumo. Nes be jų balsų G. Palucko neliečiamybė nebus panaikinta – faktas.
– Iš Seimo rinkimus laimėjusių partijų vadovų vienam jau panaikinta teisinė neliečiamybė, laukiame sprendimo dėl G. Palucko. Kitas valdančiosios daugumos narys teisiamas dėl antisemitizmo, dar jis pažeidė įstatymą partijai nuomodamas savo automobilį, Etikos komisija ne kartą priėmė sprendimus dėl jo. Pone E. Kūri, nedaug, ko gero, minimam politikui liko ką ir daugiau pažeisti. Ką tai sako apie mūsų politiką apskritai?
E. Kūris: Tai nelabai ką gero sako apie mūsų politiką. Mes matome, iš kokių lyderių buvo suformuota šita koalicija ir kieno parašai yra koalicijos sutartyje. Bet grįžtant prie pono G. Palucko, kurio situacija vis dėlto yra kitokia negu S. Skvernelio ir kitokia negu Remigijaus Žemaitaičio, manau (tiesą sakant, nesu visiškai optimistas), kad šiuo atveju teisėsaugai bus leista dirbti Seime.
Mes matėme „čekutininkų“ išsukinėjimus. Dabar jau beveik metai, kaip tęsiasi G. Palucko istorija, beveik metai, kaip G. Paluckas apskritai neturėtų būti Seime. Nesvarbu, ar su baudžiamąja byla, ar be baudžiamosios bylos, ar su įtarimais, ar be įtarimų. Jis paprasčiausiai negali būti Seime.
Didelis klausimas, ar jis teisėtai buvo išrinktas į Seimą. Vienas dalykas, kad jis nebuvo sumokėjęs tos skolos. Bet ten yra tam tikrų niuansų, dėl kurių galima pasiginčyti. Bet vėliau jisai, būdamas Seime, sukūrė įmonę, priėmė į darbą įmonės direktorių. Tam yra atskiras Konstitucijos straipsnio punktas – 63-io straipsnio 7-as punktas, į kurį Seimas visiškai yra numojęs ranka ir nusispjovęs į tą dalyką.
Būtent tas straipsnis sako, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis. Užsiimti tokia veikla, komercine ūkine veikla, G. Paluckas paprasčiausiai neturėjo teisės. Jis ja užsiėmė. Jis iš Seimo tribūnos pasakė šokiruojantį dalyką: „Seimo nariai, steikite įmones, jums tai leidžiama.“ Čia jis pasakė visišką nesąmonę. Jeigu taip studentas pasakytų, gautų per egzaminą kuolą. Bet čia tuo metu kalbėjo pareigas einantis premjeras. Tai šokiruojantis dalykas.
Iš tikrųjų kitą dieną po to, kai paaiškėjo, kad G. Paluckas vis dar yra veikiantis asmuo savo įmonėje, Seimas turėjo priimti nutarimą ir Vyriausioji rinkimų komisija turėjo naikinti jo Seimo nario mandatą. Šitas dalykas nepadarytas.
Man atrodo, kad niekas net neužsiima šitais dalykais Seime. Negirdėjau jokių kalbų apie tai. Buvo ten kažkoks Etikos komisijos labai keistas posėdis, bet daugiau nieko. Daugiau nei 20 metų šitas dalykas yra aiškus, ir visų sudėčių Seimai – ar kairieji, ar dešinieji – į tą numoja ranka. Portale „Delfi“ buvo prieš keletą mėnesių išsamus straipsnis, kur buvo suregistruoti, surašyti Seimo nariai, kurie turi įvairiausių verslo interesų ir kurie dalyvauja versle. Niekas nieko. Visiškai nesvarbu. Tai dabar pamatysime, kaip baigsis šitas balsavimas.
– Pone Š. Černiauskai, po turto arešto gali grėsti ir jo konfiskavimas. Tačiau yra ir kitas kelias – teisinis kelias. G. Paluckas turi teisę pateikti dokumentus, kad tai teisėtos lėšos, ir tyrimas būtų nutrauktas. Jūsų manymu, kokia tokio kelio tikimybė?
Š. Černiauskas: Ponas G. Paluckas tokius dokumentus galėjo pateikti ir iki dabar, ir iki generalinės prokurorės kreipimosi dėl jo neliečiamybės naikinimo. Atrodo, tai nebuvo padaryta. Jeigu tai būtų padaryta, kažin ar būtų pagrindas ir buvusio premjero žmonai įtarimus pareikšti. Atrodo, kad tas neliečiamybės panaikinimas sukeltų labai labai daug rūpesčių. Ne veltui pono G. Palucko advokatas kalba apie senatį, nes tai turbūt yra paskutinis šiaudas.
– Ačiū už jūsų laiką.
