„Įsivaizdavau, kad ten yra viskas, ko man reikia“, – prisipažįsta Nikita Vaitkevičius-Atikin, prisimindamas, kaip prieš daugiau nei 10-metį išvyko gyventi į JAV. Prieš trejus metus jis sugrįžo į Lietuvą, kaip pats sako, supratęs, jog iš tiesų jam svarbiausi dalykai yra namuose. Pastarieji metai jo gyvenime kupini naujų patirčių – prieš pusmetį atlikėjas tapo tėčiu, o šiuos metus pradėjo nacionalinėje atrankoje EUROVIZIJA.LT, jo pasirodymas eteryje – jau šeštadienį.
EUROVIZIJA.LT dalyvauju pirmąkart, mane čia atvedė galbūt tam tikri sutapimai, galbūt aukštesnės jėgos. Esu linkęs pastebėti visatos man siunčiamus ženklus, o kadangi žmonės vis teiravosi manęs apie eurovizinę atranką, pamaniau, kad galbūt reikėtų pabandyti. Kaip tik buvo begimstanti ir daina, kuri man atrodo labai tikra, labai tyra, joje susilieja etnokultūra, hiphopas ir trankusis dramenbeisas. Ta kūrybinė energija tarsi tekėjo savaime. Kai tampi kūrybai pralaidus, tada viskas vyksta labai natūraliai.
Daina „Deganti Žemelė“ yra apie meilę ir taiką.

Jeigu galėčiau, padėti pasiruošti pasirodymui... nekviesčiau nieko. Manau, kad komanda, su kuria dirbu, yra pati geriausia ir nieko kito šalia neįsivaizduoju. To nepakeistų nei labai žinomi vardai, nei pasiekimai.
Pirmas dalykas, kurį padaryčiau laimėjęs EUROVIZIJA.LT finalą – padėkočiau savo komandai ir žiūrovams už suteiktą galimybę ir pasitikėjimą, kad galiu pristatyti mūsų šalį.
Mano „Eurovizijos“ favoritai – Abor & Tynna ir jų daina „Baller“, kurios vis pasiklausau. Taip pat man labai patiko 2024-aisiais Prancūzijai atstovavęs Slimane, iki šiol pamenu, kokią emociją man paliko jo daina, patiko gylis ir tai, ką jis norėjo perteikti. Mane žavi muzika, kurią jaučiu.

Manau, kad pergalės tikrai buvo vertas pernai konkurse nugalėjęs austrų atstovas JJ, jis – labai charizmatiškas, turi puikius vokalinius duomenis ir yra labai nestandartiškas. Puikiai pasirodė ir „Katarsis“, atnešę savo estetiką ir stilistiką, pernai labai palaikiau Amoralu.
Iš tiesų dauguma mano favoritų – iš pastarųjų metų, nes ilgą laiką gyvenau JAV ir „Eurovizijos“ tiesiog nežiūrėjau, tada mane prie ekrano traukdavo „Grammy“ ar panašūs renginiai. „Eurovizija“ labiausiai susidomėjau prieš 3-ejus metus sugrįžęs į Lietuvą.

Didžiausia savo gyvenimo avantiūra pavadinčiau sprendimą vienam išvykti į JAV, kur pragyvenau 8-erius metus. Įsivaizdavau, kad ten yra viskas, ko man reikia, bet ilgiau ten pabuvęs suvokiau, kad iš tiesų viskas, ko man reikia, yra namuose – žmonės yra tie dvasiniai pamatai, stiprybė įsišaknyti savo krašte, savo žemėje.
Nepaisant to, gyvenimas JAV buvo labai įdomi patirtis, neįkainojama. Prisiliečiau prie to, prie ko norėjau prisiliesti, sutikau daug talentingų, daug pasiekusių žmonių, galėjau su jais pabendrauti, mačiau, kaip jie kuria. Tai buvo įdomus etapas, tačiau pasikeitė mano gyvenimo stilius, mano vertybės, tad tai, ko ieškojau ir kuo žavėjausi anksčiau, dabar taip nebežavi.
Taigi prieš trejus metus sugrįžau, kuriu čia, prieš pusmetį tapau tėčiu. Keičiantis gyvenimui, keitėsi ir mano muzikinis skonis – kuo labiau atsipalaiduoju, kuo laisviau leidžiu sau mylėti, būti mylimam ir pažeidžiamam, tuo labiau mane traukia įvairūs muzikos stiliai ir žanrai.

Be muzikinių talentų, anot aplinkinių, man puikiai sekasi bendrauti. Neretai iš aplinkinių girdžiu, kad esu labai komunikabilus, moku kurti tikrą dialogą, moku jungti, vienyti. Taip pat labai domiuosi psichologija ir psichoterapija – ilgą laiką save ardžiau ir ardau, bandau pamatyti nuo vaikystės likusias programas, mąstymo klaidas ir pan. Bet iš tiesų, prieš 14 metų tvirtai nusprendęs savo kelią sieti su muzika, jai skiriu daugiausia laiko – kuriu, prodiusuoju, atlieku...
Sėkmę ir ramybę nešantį talismaną turiu, bet nenorėčiau jo įvardyti – manau, kad tai labai intymus ir asmeniškas dalykas, todėl jį norėčiau pasilikti tik sau.
Atikin pasirodys antrojoje atrankos EUROVIZIJA.LT transliacijoje šį šeštadienį, sausio 31 dieną, nuo 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt
Daugiau ciklo publikacijų rasite čia.






