Turbūt ne viena moteris, o gal net ir vyras, pavargęs darbe, yra pagalvojęs, kad labai norėtų tiesiog sėdėti namie ir megzti, deja, iš to niekaip pakankamai neuždirbs. O vilnietė Simona Taraškevičiūtė vieną dieną vis dėlto tapo pati sau viršininke ir architektūros inžineriją iškeitė į mezgimą. Tiesa, ji irgi ne vienus metus svarstė, kol pasiryžo, bet dabar, kaip ji pasakojo LRT.lt, savo sprendimu yra patenkinta.
Rankdarbius Simona mėgo nuo vaikystės – ji megzdavo, siūdavo, pindavo, verdavo karoliukus. Mezgimą iš naujo atrado studijuodama, kai socialiniuose tinkluose pamatė, kad yra daug įdomių mezginių, kurie anaiptol neprimena močiučių raštų ir iš pirmo žvilgsnio nė neatrodo megzti rankomis. „Ypač mėgdavau megzti, kai norėdavau atidėti pasiruošimą kokiam rašto darbui ar egzaminui“, – nusišypsojo pašnekovė.
Nenorėjo pardavinėti savo laiko
Mergina baigė architektūros inžinerijos specialybę, pagal ją penkerius metus ir dirbo – braižė ir projektavo didelių gyvenamųjų ar biurų pastatų konstrukcijas, skaičiavo, kiek medžiagų reikės statyboms ir pan.
„Iš pradžių darbas man patiko, jame jaučiausi tobulėjanti. Vėliau pradėjau svarstyti, kad gal norėčiau kažko kito. Galbūt prisidėjo prasidėjusi pandemija, galima buvo dirbti iš namų ir atsirado daugiau laiko apmąstymams. Pradėjo nepatikti tai, kad biure reikia dirbti nuo 8 iki 17 val. – išeina taip, kad darbdaviui tu parduodi savo laiką, o man labiau norėjosi parduoti konkretų produktą“, – pasakojo ji.
Ji dvejojo, bandė iš mezgimo uždirbti laisvalaikiu, bet tam trūko laiko, kol galiausiai pasiryžo. „Man pasisekė, nes turiu draugą, kuris mane palaiko. Mes daug diskutavome apie mano pasirinkimą ir tai, kaip viskas gali susiklostyti. Draugas ramino, kad jei reikės, kurį laiką galėsime gyventi iš jo vieno pajamų“, – pasakojo Simona.
Galutinai apsispręsti jai padėjo patarimas, kad kai kažko labai bijai, verta pagalvoti, kas blogiausio gali nutikti. „Tai įvertinusi suvokiau, kad išsilavinimą ir patirties turiu ir darbą tikrai gausiu, tad jeigu mano projektas nenusiseks – grįšiu į biurą. Taigi blogiausiu atveju – atsidursiu ten, kur ir taip esu“, – sakė Simona.
Savo mezginių neparduoda
Taip ji prieš metus tapo mezgimo dizainere. Tai reiškia, kad ji parduoda ne mezginius, o jiems skirtas schemas.
„Tai pasaulyje jau gana paplitę – produktas, kurį parduodu, yra skaitmeninis ir yra skirtas mezgantiems žmonėms; tai yra mano sukurto dizaino aprašymas – detali instrukcija, pagal kurią mezgėjas gali nusimegzti lygiai tokį patį daiktą. Visi mano aprašymai ir komunikacija socialiniuose tinkluose yra anglų kalba, nes jie skirti mezgėjams visame pasaulyje. Mano aprašymus galima įsigyti dviejose internetinėse platformose – „Ravelry“ ir „Etsy“. Juos pritaikau dydžiams nuo XS iki 4XL, kad jie būtų prieinami kuo daugiau žmonių. Savo megztų darbų aš neparduodu“, – paaiškino Simona.
Konkrečiau viskas vyksta taip: pirmiausia ji sugalvoja įdomaus drabužio idėją ir pasistengia jį numegzti, megzdama vis pasižymi, ką daro. Dažnai tenka ardyti ir mėginti iš naujo, kol viskas pavyksta taip, kaip norisi. Sukurti unikalų drabužį dirbant įprastą darbo dieną užtruktų apie tris savaites.
Tuomet mergina sėda ir rašo, braižo mezginio schemą bei skaičiuoja, kaip reikės jį pritaikyti skirtingiems dydžiams. Čia taip pat yra darbo. „Gal ir būtų įmanoma atkakliai dirbant tai padaryti per savaitę, bet paprastai užtrunku dvi ar tris“, – teigia ji.
Po to instrukciją išmėgina savanorės testuotojos, kurios mezga pagal jos schemą ir pateikia pastabas, kas pasirodė netikslu ar ką buvo sunku suprasti.
Galiausiai paruoštą aprašymą Simona talpina į internetines platformas ir laukia pirkėjų. „Kad jų būtų, dar reikia savo prekę reklamuoti, nors man ši darbo dalis mažiausiai maloni. Norėtųsi įkelti mezginį į socialinius tinklus ir pamiršti – bet tam, kad jis sulauktų dėmesio, reikia jį nuolat filmuoti ir demonstruoti“, – apie savo darbo užkulisius pasakojo pašnekovė.
Dabar parduodamos aštuonios jos darbų schemos, devintas darbas – švarkelis, kuris nė neatrodo megztas virbalais – dar testuojamas. „Kai pradėjau dirbti, maniau, kad per metus galėsiu sukurti dvigubai daugiau – bet viskas pasirodė ne taip jau paprasta“, – prisipažino Simona.
Rengia šiaurės ir pietų amerikietes
Iki šiol didžiausio dėmesio sulaukė jos antroji internete pasirodžiusi megztos braletės schema. Ji ir šiuo metu yra perkamiausia iš Simonos pasiūlymų. „Man šis darbas patinka ir tuo, kad sukūręs kažką gražaus gali iš to pajamų sulaukti ilgą laiką“, – sakė Simona.
Vienas jos sukurtas aprašymas kainuoja 4–7 Eur, be to dar reikia mokėti procentą nuo pardavimų internetinėms platformoms – tad būna mėnesių, kai uždirba tik po kelis šimtus eurų ir draugo paramos vis dėlto prireikia. Tačiau ji tiki, kad pavyks įsivažiuoti ir, sukūrus daugiau dizainų, iš to uždirbti pakankamai.
Beje, Simona yra pastebėjusi, kad didesnio susidomėjimo sulaukia arba visai paprasti, arba sudėtingi, tik įgudusiems mezgėjams suprantami mezginių aprašymai – šiuos ji kuria, nes jai pačiai taip smagiau. Kadangi jos aprašymai – anglų kalba, juos perka žmonės iš viso pasaulio. „Bene daugiausia pirkėjų yra iš JAV ir Europos, bet yra buvę ir iš Naujosios Zelandijos, Korėjos, Brazilijos, Argentinos – o būna ir iš tokių šalių, kurių iš man matomų santrumpų neatpažįstu“, – nusišypsojo pašnekovė.
Kartais trūksta kavos su kolegomis
Taigi Simona dėl priimto spendimo nepasigailėjo – jai patinka pačiai planuotis laiką ir tarsi iš nieko sukurti produktą, kuris ne tik širdžiai mielas, bet dar ir atneša pajamų. „Ir dar būna labai smagu, kai žiūrėdama mezgėjoms skirtus filmukus „YouTube“ netikėtai išgirstu, kad minimas mano prekinis ženklas „lowkey.bold.knit“, parodomas mano sukurtas dizainas – palengva tampu atpažįstama“, – pasidžiaugė mezginių dizainerė.
Na, o liūdnesnė šio darbo dalis ta, kad dažnai Simonai tenka būti vienai namie. „Kolegų man tikrai trūksta – ir galimybės su jais pasitarti, ir tiesiog paplepėti geriant kavą. Na, o ar trūksta viršininko, pasakyti sunku. Kartais smagu, kad viską sprendžiu aš pati, bet būna ir dienų, kai norėtųsi, kad kažkas aiškiai pasakytų, kokias užduotis reikia atlikti, ir tiesiog jas daryčiau, dėl nieko nesukdama galvos“, – pasakojo mezgėja.
Nepaisant to, kad savarankiškas darbas turi ne tik pliusų, bet ir minusų, Simona dabar nusiteikusi ir kitus, kuriems jų turimas darbas – ne prie širdies, raginti ryžtis pokyčiams ir siekti savo svajonės, jei tokią turi. Jeigu ir nepasiseks – bus ramu, kad pabandėte, o ne apmaudu, kad nieko nedarėte.
