FNTT kratos pas Remigijų Žemaitaitį, prezidento Gitano Nausėdos įspėjimas dėl bepiločių orlaivių, ekspremjerui Gintautui Paluckui pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo, – portalas LRT.lt trumpai pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.
FNTT kratos pas Žemaitaitį
Ketvirtadienį Seime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai atliko kratas Remigijaus Žemaitaičio ir Daivos Petkevičienės kabinetuose, skelbia Generalinė prokuratūra. Pareigūnai taip pat apsilankė „Nemuno aušros“ būstinėje, iš čia išsinešė kelias dėžes su dokumentais. Rytą prie R. Žemaitaičio namų taip pat buvo ir policijos pareigūnai, kratos atliktos ir juose.
Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis sakė, kad FNTT pareigūnai jo namuose apsilankė ankstų ketvirtadienio rytą, paėmė telefonus, kompiuterius.
Kratos susijusios su ikiteisminiu tyrimu dėl Seimo narių automobilių nuomos partijai. Jis atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. „Sukčiavimas“ 2 d. siekiant nustatyti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, Seimo nariams R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei savo automobilius nuomojant politinei partijai „Nemuno aušra“ ir kartu šiuos automobilius naudojant patiems.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas kovo mėnesio pradžioje, kol kas įtarimai niekam nepareikšti.
Po kratų R. Žemaitaitis teigia dėl politinės karjeros besijaučiantis ramus, nemano, kad tyrimas gali ją paveikti.
Nausėdos įspėjimas dėl bepiločių orlaivių
Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams. Jis pareiškė, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas. Be kita ko, prezidentas nurodė, kad apie tai informuota ir Europoje kariaujančių valstybių vadovybė, ir NATO sąjungininkai.
Tokiais pareiškimais galbūt siekiama mažinti įtampą, Rusijai kaltinant Baltijos šalis oro erdvės ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą suteikimu. Šie kaltinimai reiškiami ukrainiečiams išplėtus dronų atakų geografiją gilyn į Rusijos teritoriją, o Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje fiksavus įvairius su Ukrainos dronais susijusius incidentus.
Rusijos žiniasklaidoje pastarosiomis savaitėmis taip pat spekuliuojama, kad dėl tariamo Baltijos šalių leidimo naudoti oro erdvę Ukrainos dronams kyla grėsmė Kaliningrado srities saugumui. Šios srities iš Ukrainos nebūtų įmanoma pasiekti nekirtus Lietuvos arba Lenkijos sienos.
Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į Baltijos šalis pateko po to, kai Rusija juos nukreipė nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.
Pareikšti įtarimai Paluckui
Ekspremjeras Gintautas Paluckas ketvirtadienį po pietų kartu su savo advokatu lankėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) būstinėje Vilniaus centre, A. Jakšto gatvėje.
Po apsilankymo STT G. Paluckas patvirtino, kad jam buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo. Jis pažymėjo, kad parodymus kaip specialusis liudytojas yra davęs tris kartus, todėl dabar to padaryti nebuvo poreikio. Anot ekspremjero, dabar reikia sulaukti kitų procesinių veiksmų.
Paklaustas, ką tiek laiko veikė STT, jei nebuvo apklaustas, buvęs premjeras sakė, kad turėjo reikalų, diskutavo, šnekėjo apie padėtį teisėsaugos sistemoje.
Politikas teigė, kad jokia kardomoji priemonė jam nėra paskirta, bet jam suteiktas įtariamojo statusas.
VGT pritarimas dėl karių siuntimo į Hormuzo sąsiaurį
Valstybės gynimo taryba (VGT), apsvarsčiusi Krašto apsaugos ministerijos pateiktą informaciją ir siūlymus dėl Lietuvos prisidėjimo prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje, pritarė, kad šalis jungtųsi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai šiame sąsiauryje.
Kaip nurodo prezidentūra, VGT pritarė, kad Lietuva siųstų iki 40 karių ir civilių krašto užtikrinti laivybą Hormuzo sąsiauryje kartu su sąjungininkais. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos karių dalyvavo tarptautinėje operacijoje turės priimti Seimas, todėl Taryba pasiūlė Vyriausybei nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.
Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Taprtautinę koaliciją, kuria siekiama atnaujinti komercinę laivybę Irano blokuojamame Hormuzo sąsiauryje, inicijavo JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Kultūros komiteto patvirtinos išvados dėl LRT įstatymo
Seimo Kultūros komitetas patvirtino išvadas dėl LRT įstatymortino išvadą dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų. Už ją balsavo keturi komiteto nariai, priklausantys valdančiajai daugumai, prieš balsavo ir susilaikė trys opozicijos atstovai.
Pasak Kultūros komiteto vicepirmininko konservatoriaus Vytauto Juozapaičio, opozicijos atstovai nepritaria „šitam stūmimui ir neišklausymui argumentų, taip pat artimiausiu metu ketina pateikti atskirąją nuomonę.
Komitetui priėmus išvadą, įstatymo pakeitimų projektas galės grįžti į svarstymo procedūrą Seimo salėje. Planuojama, kad tai įvyks kitą savaitę.
Nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė trečiadienį komiteto narius ragino neskubėti tvirtinti išvadų ir surengti papildomą posėdį, kad išgrynintų LRT tarybos, naujai steigiamos valdybos ir administracijos funkcijas.
Anot jos, Venecijos komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad labai svarbu tiksliai paskirstyti funkcijas tarp minėtų subjektų.
Parengti ir patvirtinti LRT įstatymo projekto išvadas Kultūros komitetui prireikė 11 posėdžių.
Pati išvada elektroniniu formatu užima per 1,4 tūkst. puslapių.
Virginijaus Juknos atleidimas
Šią savaitę „15min“ paskelbė, kad buvusio Darbo partijos nario, o dabar narystę Socialdemokratų partijoje sustabdžiusio Vigilijaus Juknos įstaiga „Mokslinės paslaugos“ šiuo metu įgyvendina du stambius ES lėšomis remiamus projektus. Jų geografija apima 51 šalies savivaldybę.
Viename projekte, skirtame tvarios gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės kompetencijoms lavinti, numatyta suteikti 1155 pažymėjimus ūkininkams ir surengti 77 mokymus. Kitame, apimančiame tvarią gyvulininkystę ir augalų apsaugą, įsipareigota surengti 130 mokymų ir suteikti 1980 pažymėjimų. Už mokymus įstaigai suplanuota skirti 298 tūkst. 935 eurus.
Nors taisyklės numato mažiausiai 12 dalyvių vienuose mokymuose, per kelis mėnesius „15min“ patikrino trylika tokių mokymų ir klausytojų neužfiksavo nė karto.
V. Jukna iki šiol dirbo ir premjerės Ingos Ruginienės visuomeniniu patarėju, bet pasirodžius šiai informacijai pastaroji jį antradienį atleido.
Teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl atleisto premjerės visuomeninio konsultanto Vigilijaus Juknos įstaigos organizuojamų mokymų, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) taryba ketvirtadienį jį atleido iš VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigų.
Anksčiau ugdymo įstaiga jį buvo nušalinusi nuo šių pareigų.
Nacionalinis stadionas nebrangs
Nacionalinio stadiono statybos vyksta sklandžiai – pagal projektą, šią savaitę sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Jis pažymėjo, kad statybų kaina, nepaisant medžiagų brangimo, nebus didinama.
Kad Nacionalinis stadionas nebrangs teigė ir jį statančios bendrovės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis.
Šiuo metu stadione pradedamos surinkti stogo metalo konstrukcijos. Žiemą tikimasi pradėti vidaus įrengimo darbus.
Komplekso statybas tikimasi baigti iki 2027 m. lapkričio 15 d. – tada stadione būtų sužaistos pirmosios futbolo rungtynės.
Daugiafunkcį sporto kompleksą, kurio plotas – 22,3 ha, iš viso sudarys aštuoni statiniai: Sporto arena ir 19 tūkst. vietų Nacionalinis stadionas su Sporto muziejumi, trys futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos stadionas, kultūros ir ugdymo centras su biblioteka bei vaikų darželis.
„Eurovizijos“ finalas
Vienoje baigėsi 70-oji, jubiliejinė, „Eurovizija“. Paaiškėjo balsavimo rezultatai. Laimėtoja tapo Bulgarija, kurios atlikėja Dara atliko dainą „Bangaranga“. Lietuva liko 22-oje vietoje.
Konkurse balsavo visų dalyvaujančių šalių komisijos ir žiūrovai. Balsavimas finale, kitaip nei pusfinaliuose, prasidėjo jau vakaro pradžioje, pradėjus skambėti pirmajai konkurso dainai.
Antroje vietoje liko Izraelis, trečioje – Rumunija. Visas pirmasis finalininkų dešimtukas atrodo taip: 1. Bulgarija; 2. Izraelis; 3. Rumunija; 4. Australija; 5. Italija; 6. Suomija; 7. Danija; 8. Moldova; 9. Ukraina; 10. Graikija.
„Eurovizijos“ finale šįkart rungėsi 25 šalių dainininkai, Lietuvos atstovo pasirodymo numeris buvo 19-tasis.
Lietuvos žiuri balsus Europai skelbė praėjusių metų atstovas „Eurovizijoje“, grupės „Katarsis“ vokalistas Lukas Radzevičius. Lietuvos komisija 12 balų skyrė Bulgarijai, 10 – Lenkijai, 8 – Izraeliui, 7 – Norvegijai, 6 – Švedijai, 5 – Suomijai, 4 – Danijai, 3 – Moldovai, 2 – Čekijai, 1 – Prancūzijai.
Lietuvai balų skyrė šių šalių komisijos: Italija (2 balai), Suomija (8 balai).
Lietuvos žiūrovų balsavimo rezultatai: 12 balų – Bulgarija, 10 balų – Rumunija, 8 balai – Italija, 7 balai – Ukraina, 6 balai – Danija, 5 balai – Moldova, 4 balai – Suomija, 3 balai – Lenkija, 2 balai – Australija, 1 balas – Serbija.
Latvijos žiūrovai Lietuvos atstovui Lion Ceccah skyrė 12 balų.
