Iš Jungtinių Valstijų žiniasklaidos tapo aišku, kad Pentagonas sustabdė daugiau nei 4 tūkst. kovinės brigados karių dislokavimą Europoje. Pagal planinę 9 mėnesių rotaciją jie turėjo būti dislokuoti Lenkijoje. Tiesa, ne tik Lenkijos pusė, bet ir mūsų prezidentūra sako, kad dėl šio Amerikos veiksmo kyla dar labai daug neaiškumų. Tuo metu Prezidentas šią savaitę pareiškė, kad „Lietuvos teritorija nebuvo ir nebus naudojama jokioms trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes. Bet koks bandymas neteisėtai naudotis Lietuvos oro erdve būtų šiurkštus suvereniteto ir esminių tarptautines teisės normų pažeidimas“.
„Iš esmės mes nieko naujo nepasakėme, mes tiktai įgarsinome nuoseklią Lietuvos poziciją dėl to, kad mūsų teritorija negali būti naudojama kitų šalių, tai yra trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kitas šalis. Tai ir buvo mūsų ta informacija: mūsų suverenitetas ir oro erdvė yra saugoma. Na, ir žinia buvo visiems, iš esmės, išsiųsta tokiu būdu. Ir, na, įvertinus visas aplinkybes, turimą informaciją, manome, kad buvo tinkamas metas tą padaryti“, – LRT televizijos laidoje savaitė kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matolionis.
– Kodėl tas metas yra būtent dabar? Kas nutiko, jeigu jūs sakote, kad taip buvo, bet reikėjo įgarsinti?
– Todėl, kad mes stebime ir matome, kas vyksta pačioje Rusijoje, ir matome padidėjusią temperatūrą dėl kaltinimų Baltijos valstybėms dėl galimai naudojamos teritorijos Ukrainos karo veiksmams. Tai paprasčiausiai mes, norėdami užbėgti už akių galimoms provokacijoms, prisidengiant Kaliningrado korta, mes turėjome tą mūsų aiškią, nuoseklią poziciją įgarsinti. Tai turbūt buvo esminė žinia. Ir mums, visų pirma, yra svarbus mūsų žmonių saugumas. Tų dronų arba į vieną, ar į kitą pusę leidžiama daug, ir kuo toliau, tuo daugiau. Ir matome, kad tos grėsmės didėja, todėl ir buvo reikalingas toks aiškus informavimas tarptautinės bendruomenės apie mūsų poziciją.
– Ar aš teisingai suprantu, kad tas įgarsinimas atsitiko dėl to, kad reikėjo labai aiškiai komunikuoti dėl augančių Rusijos kaltinimų Baltijos šalims?
– Dėl galimų provokacijų. Jos gali būti susijusios ir su tuo, kad apkaltins Ukrainą, kad imasi kažkokių veiksmų. Mes turėjom visiems nusiųsti žinią, kad mūsų teritorija yra saugoma, ir netoleruojami jokie perskridimai per mūsų teritoriją. Tai pakankamai aiškus, kaip čia pasakyti, diplomatinis perspėjimas.
– Bet Ukrainai, sakote, taip pat. Bet, kaip tik tomis dienomis į Lietuvą buvo atvykęs prezidento V. Zelenskio administracijos vadovas Kyrylo Budanovas. Jis buvo susitikęs su prezidentu. Ar jis tokį tekstą išgirdo ir iš prezidento, ir Ukraina buvo perspėta, kad mūsų teritorija nebus leidžiama naudotis, nes Ukrainos dronai buvo nuklydę čia?
– To nereikėjo daryti, nes ukrainiečiai patys pasakė, kad, „be jokios abejonės, mes laikomės tarptautinės teisės, ir niekas mūsų teritorijos nepažeidinės“. Bet mes irgi tuo pačiu labai aiškiai pasakėme, kad Ukraina turi pilną savigynos teisę pagal Jungtinių Tautų bazinius tarptautinės teisės principus imtis konkrečių veiksmų priešo teritorijoje. Tai situacija yra tokia, kokia yra, ir kažkokių informacijų, kurios galėtų būti vertinamos vienaip ar kitaip, neišgirdome. Daugiau apie tai, kad, kad „mes puikiai suprantame jūsų susirūpinimą“.
– Bet ar ukrainiečių buvo kaip nors prašoma arba primygtinai reikalaujama, kad jie imtųsi priemonių, kad tie dronai neužklystų į mūsų teritoriją ir tokiu būdu neiššauktų Rusijos kažkokių galimų provokacijų?
– Ukrainiečiai patys pažadėjo imtis veiksmų, kad to nebūtų.
– Na, dabar pereinant prie tų 4 tūkst. amerikiečių karių rotacijos sustabdymo į Lenkijos teritoriją. Tai, žiniasklaidos teigimu tokį pasiūlymą pateikė JAV kariuomenės Europoje vadavietė. Tos vadavietės vadovas generolas Aleksas Grinkevičius kaip tik savaitės pradžioje lankėsi Lietuvoje ir susitiko su prezidentu. Ir netgi, panašu, kad jis užsiminė apie kažkokius artėjančius Pentagono sprendimus dėl pajėgų Europoje. Ar buvo kokia nors kalba prezidentūroje apie būtent Lenkijos rotacijos sustabdymą?
– Ne, tokios kalbos nebuvo. Dar mes turime šiek tiek palaukti, pasižiūrėti, kokie bus JAV sprendimai. Mūsų Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė kalbasi, ir mes turim didelę viltį, kad išliks taip, kaip yra dabar, ir Amerikos pajėgos turėtų likti Lietuvoje. Šiandien dar pakankamai viskas tokiame rūke, dar tikrai mes nežinome nei parametrų, ar išvis bus išvesta ir kada bus išvesta.
– Išvesta iš kur jūs turit galvoje?
– Iš Lenkijos, turiu omeny. Tai, kaip jūs teisingai sakot, pajėgos Lenkijoje yra tos, kurios aprūpina Baltijos valstybes papildomomis pajėgomis, batalionai yra priklausantys, pavaldūs, brigadai Lenkijoje.
– O dėl tų 5 tūkst. karių išvedimo iš Vokietijos, kas jau, aš kaip suprantu, yra patvirtinta. Ir tada iš karto pasirodė Lietuvos kariuomenės vado žinutė, kad Lietuva galėtų jau ir dabar priimti tūkstantį amerikiečių karių. Ar yra kažkokių konkrečių žinių, kad iš Vokietijos perkeliami kariai, bent jau dalis jų, galėtų būti perkelta į Lietuvą?
– Ne, tokių žinių tikrai nėra, bet mes paprasčiausiai norime pabrėžti, kad mes esam pasiruošę papildomus amerikiečių karius priimti. Ir mes iš tikrųjų daug padarėme, užtikrinant priimančios valstybės paramą, papildomą finansavimą Amerikos kariams. Na, ir esame pasiruošę, ką kariuomenės vadas pasakė, ką mes galime padaryti papildomai.
– Kai jūs sakote, kad Lietuva deda visas pastangas, kad Lietuvoje Amerikos karių nesumažėtų, ar ji turi šiandien kažkokių argumentų, kuriuos išsako Vašingtone, ir kam tie argumentai yra išsakomi? Tai yra asmuo, ar tai yra kažkokia institucija, su kuo yra bendraujama?
– Na, tai yra bendraujama ir su Baltaisiais Rūmais, ir su Pentagonu šiuo klausimu. Ir iki šiol esame vertinami kaip puikūs sąjungininkai ir visada traktuojami kaip tie, kurie vykdo įsipareigojimus. Na, ir mes tikimės, kad tas santykis ir praktinis Amerikos karių buvimas tikrai bus mums palankus.
– Ką jūs turite galvoje, sakydamas „Baltieji Rūmai“ ir „Pentagonas“? Tai ne prezidentas? Ar su prezidentu D. Trumpu tiesiogiai kažkas apie tai kalbėjo?
– Baltieji Rūmai yra ir patarėjai nacionalinio saugumo. Na, ir taip pat bandoma pasiekti prezidentą.
– O Pentagone?
– Pentagone – taip, yra ir laiškai Krašto apsaugos ministerijos, ir pareigūnai Pentagono, kaip ir sakiau, Krašto apsaugos ministerija tiek per atstovybę, tiek per savo gynybos patarėjus, per gynybos atašė bendrauja ir Lietuvoje, ir Amerikoje. Na, labai aktyviai siekiame to, kad Amerikos kariai liktų ir galbūt net ir padidėtų jų skaičius Lietuvoje.
– Bet šiandien jokių atsakymų dar neturime?
– Šiai dienai kol kas negaliu nieko pasakyti nei labai teigiamo, nei labai neigiamo.
– Pone Matulioni, dar tuo pačiu noriu paklausti – Užsienio reikalų ministras neslepia, kad, Amerikos aktyvumas dėl tų baltarusiškų trąšų gabenimo per Lietuvos teritoriją yra padidėjęs. Vadinasi, ir prezidentūra gali tą patvirtinti, kad aktyvumas yra padidėjęs?
– Amerika iš tiesų kalbasi su mumis apie tai, kad norėtų, galbūt, suaktyvinti tuos pragmatinius ekonominius santykius su Baltarusija. Aš tikrai negaliu kalbėti, kad čia kažkoks yra spaudimas, yra tam tikra diskusija. Jie su mumis kalbasi apie tai, kokios yra ribos, kokios yra galimybės. Jie puikiai žino, kad yra patvirtintos Europos Sąjungos sankcijos, kurios galios iki kitų metų vasario. Taigi, čia mūsų rankos yra tikrai surištos.
– Bet jūs pats sakote, kad iki kitų metų rankos surištos. Sankcijos kitamet baigiasi. Kokios tada nuostatos laikysis Lietuva? Ar ji turi jau kažkokią politiką? Ar ji stengsis, kad vis dėlto tos trąšos būtų leistos gabenti? Ar toliau laikysis tiktai tų nuostatų, kurias priiminės Europos Sąjunga? Kiek ji gali būti lobistė Amerikai?
– Viskas priklauso nuo to, kaip pati Baltarusija elgsis. Dabar situacija yra tokia, kad, na, iš Baltarusijos mes nematom jokių geranoriškų žingsnių. Na, vėlgi, jeigu šalis nori santykius pagerinti su kaimynais, tai turėtų būti visai kitokia politika ir tam tikri gestai, labai aiškūs diplomatiniai gestai.
Jeigu iš tiesų keistųsi situacija, ir tie gestai tikrai būtų visai kitokie, tai mes tikrai, manau, kad galėtume galvoti apie politinius kontaktus, bet tikrai ne aukščiausiame politiniame lygyje, bet tam tikrame žemesniame politiniame lygyje.
– Ar poliniai kontaktai reiškia ir sutikimą gabenti trąšas, kaip prašo amerikiečiai?
– Ne, tai kol kas nesvarstoma – tikrai galiu pasakyti. Bet, bijoti tų politinių kontaktų žemesniame lygyje irgi tikrai nereikėtų. Tai nebūtų jokia preliudija į santykių normalizavimą. Net ir kariaujančios šalys turi komunikacinius kanalus. Todėl, aš manau, kad turėtume svarstyti galimybę žemesniame politiniame lygyje kalbėtis su baltarusiais. Bet po to, kas bus toliau, tai tikrai yra dar visiškai neaišku.
– Ačiū.
