Visada linksmas ir šarmingas Justinas Jankevičius sako, kad prieš dvejus su puse metų jo gyvenimas stipriai pasikeitė. Tapęs tėvu, jis pripažįsta: „Vaikai iš monstrų padaro minkštus, pūkuotus kačiukus.“ Apie prabėgusią vaikystę, santykį su maistu ir tai, kokiais buities darbais dalinasi namuose, humoristas ir renginių bei laidų vedėjas pasakoja LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“.
J. Jankevičius pasakoja, kad jo vaikystė prabėgo Vilniuje, Fabijoniškių rajone. Čia vaikinas augo kaip ir visi vaikai – buvo ir pykčių mokykloje, ir rūkymo už namo kampo. Tačiau tikina, kad tapti komiku padėjo ne tik iš tėvų paveldėtas geras humoro jausmas.
„Mano tėvai juokingi žmonės. Tėvas anekdočikas buvo. Jis visada buvo juokingiausias bičas kambaryje. Jis norėjo būti aktoriumi, turėjo menišką sielą. Mama irgi turi gerą humoro jausmą. <...> Bet jeigu mokykloje nebūtų patyčių, niekas nebūtų komikas. Taip tada pasislepi už sarkazmo“, – sako J. Jankevičius.
Fabijoniškėse Justinas jau seniai nebegyvena. Sukūręs šeimą, persikėlė į namus gamtos apsuptyje. Ir nors jo vienas mėgstamiausių pomėgių – žvejyba, namas prie vandens nebuvo didžioji svajonė. Humoristas atskleidžia, kad vaikystėje gyveno sunkiai, todėl svajonės buvo daug paprastesnės.
„Mano vaikystės svajonė buvo eiti į maisto prekių parduotuvę ir nežiūrėti į kainas. Galvojau: vieną dieną nueisiu į parduotuvę ir imsiu ką noriu, nežiūrėsiu į kainas. Kartkartėmis svajonė išsipildo“, – atvirauja jis.
Tiesa, prakalbus apie humoristo santykį su maistu, jis sako, kad iš prigimties yra linkęs į apvalesnes kūno formas.
„Aš esu burbulas. Genetiškai esu visiškas burbulas. Mano mėgstamiausia grupė yra „Hiperbolė“ ir mano svoris yra hiperbolė. Aš kopiu iki kokių 105 kilogramų ir tada bėgioju, valgau salotas. Geriausiu laikotarpiu svėriau virš 110 kilogramų. Tada suvalgydavau dvi šeimynines picas, pagardindamas putotais gėrimais“, – sako J. Jankevičius.
Tada humoristą numesti svorio paskatino kvietimas į vieną televizinį šokių projektą. O dabar, kaip pats juokauja, neleidžia aukštos naujų kostiumų kainos.
„Aš „išsinešiau“, jau geras buvau. Tada mane pakvietė į šokių projektą. Sako, ateik, kavos išgersime, pasikalbėsime. Aš ateinu, sustatytos šokėjos. Sako, rinkis bet kurią. Su viena pašoku, su kita, o aš visiškas medis. Bet aš kvailas – sutinku, ir pradedame šokti.
Jeigu jau šoki, galvoju, reikia svorio numesti. Žliaugdavau per treniruotes. Visur vaikščiodavau pėsčias. Valgiau žalias daržoves. Numečiau svorio, susilaukiau gerų komplimentų iš tų, iš kurių norėjau gauti komplimentų. Turėjau nedorų kėslų tų žmonių atžvilgiu. Dabar negaliu sustorėti, nes mano kostiumai visi vieno dydžio – 52. Jeigu nuo 100 kilogramų paauga svoris, turiu keisti visą kostiumų „autoparką“, – šypsosi pašnekovas.
Tiesa, J. Jankevičiui numesti svorio nėra sunki užduotis. Jis sako, kad turint noro galima daug pasiekti.
„Neėsti angliavandenių. Viskas. Mėsa, daržovės ir palakstyti – fizinis aktyvumas, – taip jis įvardija tirpstančių kilogramų taisyklę. – Mesti svorį man yra paprasta. Praeitais metais filmavausi, buvau gerai įmitęs. Režisierius Krisiūnas sako: duosiu tau pagrindinį vaidmenį. Sakau, gerai, ir, sakau, nusimesiu svorio. Ne, sako, mums viskas tinka, būk taip.
Gaunu scenarijų. Pagal jį Marijonas išeina į balkoną ir nusimeta chalatą, lieka tik su trumpikėmis. Tada aš per šešias savaites 12 kilogramų numečiau. Aš norėjau. Bet dėl to, kad sau susigalvojau. Pasiruošiau vaidmeniui.“
Prieš daugiau nei dvejus metus J. Jankevičių ir jo mylimąją aplankė gandrai. Humoristas gavo dar vieną naują rolę – tėvo. Tapęs tėčiu jis tikina sušvelnėjęs bei supratęs, kiek daug vaikai gali duoti.
„Žiauriai rekomenduoju. Geras dalykas turėti vaiką. Laimė atsirado gyvenime. Ramus tapau, nebesinervinu. Suprantu dabar, kad vaikai duoda prasmės gyvenime. Gaila tik vieno dalyko, – kad vis mažiau ciniškas darausi. Stengiuosi žiūrėti vaizdo filmukus, kaip skriaudžia kačiukus, kad neprarasčiau cinizmo. Darausi visiškai pūkuotas. Vaikai iš monstrų daro pūkuotus kačiukus“, – su šypsena tikina jis.
Paklaustas, kaip šeima tvarkosi buityje, J. Jankevičius sako viską mokantis, nors taip gali ir nepasirodyti.
„Aš puikiai išverdu koldūnus, tobulai. Sviesto moku įdėti. Dabar moku virti fantastiškas košes. Gerai lyginu. Moku rankomis plauti indus, nes nemoku pataisyti indaplovės. Pakrauti skalbimo mašiną irgi moku. Kiekvieno žmogaus gyvenime laimė yra skalbimo mašina, džiovyklė ir indaplovė. Moku siurbti. Viską moku. Viskas gerai su manimi, aš tik toks atrodau“, – sako humoristas.
J. Jaknevičius priduria, kad už kadro jis – visai kitoks nei prieš kameras. Bet įsijungus kameroms, įsijungia ir jo personažas, nes juk žiūrėti į natūralius žmones – niekam neįdomu.
Plačiau – rugsėjo 23 d. laidos „Beatos virtuvė“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
