Vladimirui Putinui pareiškus, kad norėtų, jog buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis derėtųsi Europos vardu, bendrija tokius pageidavimus atmeta. Briuselyje posėdžiavę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sako – ne Rusija formuoja Europos darbotvarkę, o ir buvusio kanclerio ilgametis palankumas Kremliui – nepriimtinas.
Volodymyras Zelenskis skelbia Rusiją atakavus Ukrainos fronto liniją ir taip pažeidus trijų dienų paliaubas, sutartas tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.
Nepaisydama to, Europa džiaugiasi – Rusijai nebepavyksta nuslėpti, kad silpsta.
„Jiems sunku pritraukti karių ir matėme „didelį“ pergalės paradą, kuris iš tiesų buvo labai mažas. Ten nebuvo jokios sunkiosios karinės ginkluotės, nes Kremlius bijojo Ukrainos dronų“, – sako Švedijos užsienio reikalų ministrė Marija Malmer Stenergard.
Briuselyje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras taip pat kalba apie ne tik ekonomikoje matomus Rusijos silpnėjimo ženklus, o Ukraina, sako, dabar stipresnė.
„Stabilizavome frontą. Taip pat padėtis dabar tokia, kad uždarėme dangų. Kalbant apie dronus, dabar galime numušti apie 90 procentų jų“, – tikina Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Pasak A, Sybihos, reikia išnaudoti akimirką ir dar labiau spausti Rusiją. O Europai reikia vaidmens taikos derybose.
Jei ne patį vaidmenį, tai bent pagrindinį aktorių Europos pusei jau rado pats V. Putinas – jis sako, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis būtų Kremliaus pageidaujamas Europos atstovas derybose.
Bet bendrija mano kitaip.
„Pirmiausia, nebūtų labai protinga suteikti Rusijai teisę paskirti derybininką mūsų vardu. Antra, manau, kad Gerhardas Schröderis buvo aukšto rango Rusijos valstybinių įmonių lobistas. Taigi aišku, kodėl Putinas nori, kad būtent jis užimtų postą – taip jis pats sėdėtų abiejose derybų stalo pusėse“, – aiškina Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
„Buvęs kancleris Schröderis praeityje ne visada elgėsi taip, kad galėtų būti laikomas neutraliu tarpininku, tam tikra prasme – sąžiningu tarpininku. Jis yra ir, be abejo, buvo labai paveiktas Vladimiro Putino“, – teigia Vokietijos Europos reikalų ministras Guntheris Krichbaumas.
Netrukus po atsistatydinimo iš kanclerio pareigų 2005-aisiais, G. Schröderis pradėjo dirbti lobistu Rusijos energetikos bendrovėse: iš pradžių „Gazprom“, vėliau – ir „Nord Stream“.
Apie G. Schröderį, kaip Europos derybininką, Ukraina nedaugžodžiauja.
„Nepalaikome, tokios kandidatūros nepalaikome“, – sako A. Sybiha.
Lietuvos diplomatijos vadovas sako nesuprantantis, kodėl apie tokias kandidatūras apskritai kalbama.
„Mes Lietuvoje esame labiau įpratę girdėti iš Putino įvairiausias idėjas, į jas kritiškai reaguoti ir kartais tiesiog nekreipti dėmesio. Tai, kad Europoje tai sukelia kažkokią diskusiją, mane stebina ir šiek tiek liūdina“, – sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Pasak ministro, Europa neturi leisti V. Putinui formuoti bendrijos darbotvarkės ar diskusijų. Atsargiai ministras vertina ir siūlymus Europai kalbėtis su Rusija, sako – pirmiausia reikia labai aiškiai sutarti, ką Rusijai norima pasakyti ir ko iš jos pareikalauti. Kol kas, esą, Europa tam nepasiruošusi.
