Už vakarėlius iki paryčių aktorei Editai Užaitei dabar svarbiau ekologija, įskaitant ir minčių. LRT PLIUS laidoje „Gyvenk kaip galima švariau“ ji pasakoja mylimąjį Liną sutikusi tamsiu gyvenimo periodu ir tą pačią dieną persikėlusi gyventi į mišką. Čia ji atrado daugybę malonių dalykų, o naujausias malonumas – meditacijos centras. Meditacija – ir jos su vyru kasdienybė.
Aktorės Editos Užaitės gyvenimą galima padalyti į du visiškai skirtingus etapus. Pirmajame būta daug linksmybių, bohemos, vakarėlių iki paryčių, o štai dabar jai užvis svarbiau ramybė, sveikas gyvenimo būdas, natūralus kūno sveikatinimas ir minčių ekologija. Esminiai pokyčiai prasidėjo prieš 11 metų, kai Edita sutiko savo vyrą, prodiuserį ir režisierių Liną Ryškų, kurio įkvėpta persikėlė gyventi į mišką.
„Buvo tokia juoduma ir toks blogumas viduje, kad norėjosi lipti sienomis. Kai supratau, kad šitoje vietoje kelelis pabaigtas, dar metus laiko vaikščiojau viena, atsiskyrusi nuo tos buvusios kompanijos, ir taip prisišaukiau Liną. Kai atsirado Linas, atsirado pasikeitimai. Tą pačią dieną persikrausčiau į mišką, tą pačią dieną ir įvyko visi didžiausi pokyčiai mano gyvenime“, – prisiminimais dalijasi aktorė.
Šiandien Editos ir jos šeimos namai – Širvintų rajone, netoli Čiobiškio. Sodyboje – daug tvarių sprendimų, kurie kasdien džiugina šeimininkus. Pats naujausias malonumas – šiuolaikiškas meditacijos centras. Jo atsiradimui buvo ruoštasi ilgai, tačiau pats namas buvo pastatytas per karantiną ir baigtas praėjusią liepą, kaip tik per 40-ąjį aktorės gimtadienį.
„Tai poilsio centras, kuriame galima medituoti, daryti jogą, praktikuoti, ką tu bepraktikuotum. Poilsio bazė žmonėms pailsėti, pravalyti galvą“, – pasakoja ji.
Prieš tai viskas labai aiškiai buvo koncentruota į save, į savo sėkmes, nesėkmes, prizus, karjerą ir t. t. Dabar atsirado laiko ir savanorystei. Turbūt pradėjau aplinkui matyti ir kitus, ne vien save.
Įvairios meditacinės praktikos, apie kurias kalba Edita, – ir jos pačios bei vyro kasdienybė. Gyvendami toliau nuo sostinės jie jau senokai suprato, kad svarbi ir darna su gamta, ir įvairių rūšių ekologija, bet ne mažiau reikalinga ir draugystė su savimi, vidinė ramybė. Tad kai vyras sodyboje sumanė statyti meditacijoms pritaikytą pastatą, Edita iškart tam pritarė. Abu sutarė ir dėl to, kad naujasis statinys būtinai bus draugiškas aplinkai.
„Minimaliai šiukšlių, bet kad būtų maksimaliai šiltas pastatas. Buvo apie tai galvota, bet kad jis būtų drėbtas iš molio ir darytas iš kokių kiaušinių miltelių, tai tikrai ne, nes koks skirtumas, jei pasidarai iš tų kiaušinių miltelių ir molių, o ant viršaus vis tiek uždažai dažais. Vadovavomės protingumo kriterijais“, – prasitaria pašnekovė.
Buvimas gamtoje pakeitė daugybę žinomos aktorės nusiteikimų ir apskritai gyvenimo kryptį. Anksčiau ji buvo maksimalistė, karjeristė, kuri prieš visus pasirinkimus pirmiausia galvojo apie save. Tačiau atradusiai vidinę ramybę Editai užtenka jėgų ir teatrui, ir sodybos priežiūrai, ir šeimai, ir savanoriavimui. Jau penkerius metus Edita dirba „Jaunimo linijoje“, o prieš keletą mėnesių prisijungė ir prie Raudonojo Kryžiaus savanorių.
„Dabar esu stiprus, energingas žmogus. Pasidariau labiau padedanti. Prieš tai viskas labai aiškiai buvo koncentruota į save, į savo sėkmes, nesėkmes, prizus, karjerą ir t. t. Dabar atsirado laiko ir savanorystei. Turbūt pradėjau aplinkui matyti ir kitus, ne vien save“, – sako ji.
Dar viena sritis, kurioje įvyko kardinalių pokyčių, – Editos vaistinėlė, kuri, kaip pati teigia, namuose – tik kritiniams atvejams. Bet iki šiol visus aktorės ir jos artimiausiųjų negalavimus puikiausiai išgydydavo ne cheminiai preparatai, o daugybė puodelių karštos arbatos.
„Mane labai žavi ta idėja, kad anksčiau kaimuose moterys aplink namus augindavo vaistinėlę. Medetkos, bijūnai, šalavijai – viskas gali keliauti į arbatą. Sakoma, kad jei kieme auga šalavijas, tavo šeima ligų nežino. Tai – nuo labai daug ligų. Aš gydausi tik arbatomis. Ar man 40 temperatūros, ar 39-i, pasveikstu nuo arbatų, nuo jų kiekio. Karštas vanduo su vaistažolėmis yra pirmas vaistas, kurio imuosi.
Pelynai, mėtos visokių rūšių auga, petražolės, kas irgi yra vaistas. Tas pats bijūnas yra vaistas. Ne veltui ir toks pavadinimas. Jeigu anksčiau vaikai išsigąsdavo – nuo visokių baimių, mikčiojimų, tikų, nervų, kaip raminanti arbata“, – pasakoja Edita.
Ypatingomis vaistinių augalų galiomis Edita susidomėjo labai seniai – dar penktoje klasėje. Vaikystėje ji ir rinkdavo, ir džiovindavo augalus, žinojo daugumos pavadinimus. Tiesa, bėgant metams atsirado kitų pomėgių ir natūralios gamtos dovanos buvo primirštos, bet grįžus į gamtą Editos susidomėjimas atgimė su nauja jėga.
„Kai pradėjau auginti rožes, viskas atsigamino, atsigamino tas džiaugsmas apink tą augalą tūpinėti, ravėti, derinti... Šių metų atradimas – kad prie rožių vaistažolės dera ne tik spalviškai, bet ir šiaip. Jeigu aplink rožę prisodinsi vaistažolių, bus ne tik gera kompozicija, bet jos ir atbaidys visokius amarus, reikės mažiau purkšti visokiomis nesąmonėmis“, – dalijasi moteris.
Rožės – vienas iš naujausių Editos pomėgių. Vien praėjusį sezoną aktorė nusipirko beveik 30 naujų krūmelių. Augalų priežiūra jai – ir poilsis, ir savotiška meditacija, ir, žinoma, grožis. Tačiau darbo gėlynuose – taip pat nemažai. Edita jau suprato: ji gali arba nuolatos išgyventi, kad tvarka – ne ideali, kad ji ko nors nesuspėjo, arba tiesiog į kai kuriuos dalykus pažvelgti kūrybiškai.
„Kas gyvena ne bute, o name, žino, kad darbai nesibaigia, nes vienas pasibaigia, kitas išlenda. Bet stengiuosi... Kai žmonės atvažiuoja, sako: kaip čia gražu! O man kartais yra tas: čia dar nenukirpta, čia nepadaryta, čia tas... Matau tik darbus. Darbai darbais, stengiuosi kasdien pamatyti ir grožį“, – kalba pašnekovė.
Edita su nostalgija prisimena praėjusį pavasarį bei vasarą, kai vaistažolės, salotos ir įvairiausi natūralūs vitaminai vešėjo čia pat ir buvo pasiekiami ranka. Sako, kad būtent tai ją ir gelbėjo sunkiais momentais.
„Pavasarį buvo labai daug darbo. Tiesiog jaučiau, kad nuovargis eina šiurpu per odą. Supratau, kad tai – nuo nuovargio, bet galvojau: negaliu sau leisti susirgti. Tad pradėjau kiekvieną dieną gerti sutrintas šviežias dilgėles su vandeniu. Tai atstatė, visiškai dingo nuovargio šiurpas. Buvo labai gerai, ten daug vitaminų, geležies, kas atsakinga už nuovargį“, – pasakoja Edita.
Mano paauglystėje pirkti iš antrų rankų buvo gėda. Visaip slėpdavomės, būdavo negera. O dabar sakau, kad tai yra labai gerai. Marijai sakau: mes taip esame sąmoningos, prisidedame prie to, kad būtų mažiau sąvartynų.
Gyvendama kaime, natūralioje aplinkoje, ten, kur gervių klykavimai ir gulbių giesmės yra savaime suprantama kasdienybės dalis, Edita pajuto ir dar vieną labai svarbų dalyką. Ne kas kitas, o būtent kiekvienas asmeniškai esame atsakingi už tai, kad tobula gamtos harmonija išliktų. Tad ne tik dėl savęs, bet ir dėl aplinkos ji ėmė itin kruopščiai rinktis maisto augintojus, gamintojus, o namuose naudoti tik aplinkai draugiškas priemones.
„Kai gyveni gamtoje, supranti, kad vanduo iš čia ateina ir čia nueina. Vartoti chemikalų negali. Renkuosi viską, kas pagaminta iš augalų ar yra draugiška aplinkai, nes suprantu, kad tuo kvėpuoju“, – pažymi ji.
Namuose Edita ėmė atidžiai rūšiuoti atliekas, o siekdama būti ištikima pasaulio švarinimo idėjai su džiaugsmu keliauja ir į dėvėtų drabužių parduotuves. To paties moko ir dešimtmetę dukrą. Aktorė puikiai supranta, kad pirkti iš antrų rankų – ne gėda, o atsakomybė.
„Mes su dukra nuolat apie tai šnekame. Mano paauglystėje pirkti iš antrų rankų buvo gėda. Visaip slėpdavomės, būdavo negera. O dabar sakau, kad tai yra labai gerai. Marijai sakau: mes taip esame sąmoningos, prisidedame prie to, kad būtų mažiau sąvartynų“, – aiškina ji.
Apie savo potyrius ir atradimus Edita pirmiausia pasakoja todėl, kad tai – puikus būdas įkvėpti kitus. Svetimas pavyzdys daugybę kartų paskatino keistis ir ją pačią. Būtent taip ji atsirado ir „Jaunimo linijoje“, būtent todėl eidama į mišką visuomet pasiima maišelį šiukšlėms.
„Kai buvome šiltuose kraštuose, atsimenu, bėgiojau pajūriu ir pamačiau tokią vieną vyresnę skandinavę. Ėjo moteris paplūdimiu su dideliu maišu ir rinko šiukšles, o ten tikrai buvo šiukšlinas paplūdimys. Nuostabaus grožio, bet šiukšlinas. Ir aš galvoju: kaip faina – ne jos kraštas, ne jos šalis, aiškiai ne jos, bet ji eina, nes jaučiasi atsakinga ir ji gali kažką padaryti. Nuo to laiko ar grybauju, ar bėgioju, jeigu pamatau, būtinai paimsiu. Nuo to tikrai kažkas keičiasi, tokie pavyzdžiai įkvepia“, – tiki aktorė Edita Užaitė.
Plačiau – sausio 8 d. laidos „Gyvenk kaip galima švariau“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
