Trečiadienį į amžinybę iškeliavo poetas, eseistas, kritikas Aidas Marčėnas. Penktadienį Antakalnyje atsisveikinti su kūrėju renkasi artimieji, bičiuliai ir A. Marčėno talento gerbėjai.
Kaip portalą LRT.lt informavo Lietuvos rašytojų sąjunga, atsisveikinimas su A. Marčėnu Laidojimo paslaugų centro Antakalnio padalinyje vyks penktadienį iki 21.00 val. ir šeštadienį, nuo 8.30 val. Tądien urna bus išnešama 14.45 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Žodžio ir formos meistras
Su velioniu atsisveikinti atvykęs rašytojas Tomas Venclova LRT.lt pasakojo nuo pat pirmųjų A. Marčėno eilių manęs, kad jis – bene geriausias savo kartos lietuvių poetas.
„Šiek tiek bendravome, nors palyginti nedaug. Ne taip seniai, prieš kokius metus, kartu skaitėme eiles apie Vilnių. Nesitikėjau tokios nelaimės. Labai liūdna, nes Lietuvoje trūksta gerų poetų, o Aidas buvo tikrai geras poetas“, – sakė T. Venclova.
Daugelis žmonių, prisimindami A. Marčėną, vadina jį tikru poetu. Rašytojos Giedros Radvilavičiūtės nuomone, nors sunku žodžiais apibūdinti, kas yra tikra literatūra, tai aiškiai jaučiama.
„Skaitytojai tai jaučia – kas yra tikra ir kas ne, kas rašoma iš amato. Aidui poezija buvo, kaip jis pats, man atrodo, ir sakė, – bažnyčia: „Poetui poezija turėtų būti bažnyčia.“ Dabar poezija labai dažnai tampa nakvynės namais“, – kalbėjo G. Radvilavičiūtė.
Rašytoja pasakojo, kad jaunystėje A. Marčėnas formavo jos literatūros skonį.
„Ta kartelė taip aukštai pakelta, kad dabar pagal Aido poeziją turi matuoti kitą poeziją. Manau, Lietuvoje yra tik keli tokie poetai. Jis visada liks su visais“, – dalijosi pašnekovė.
Labai liūdna, nes Lietuvoje trūksta gerų poetų, o Aidas buvo tikrai geras poetas.
T. Venclova
Rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rimvydas Stankevičius antrino, kad A. Marčėnas išsiskyrė atsakomybe už literatūrą ir formos meistryste.
„Pirmąkart su juo susidūrus atrodo, kad kažkoks stebuklas – nenustygsta puslapiuose. <...> Į mano, dar moksleivio, rankas pirmoji pateko antroji jo knyga „Angelas“ (išleista 1991 metais – LRT.lt). Tada mane ir apstulbino, ir pradžiugino, kad visiškai klasikinės formos eilėraščiuose – neklasikinės tiesos“, – sakė R. Stankevičius.
Vakaro metu susirinkusiesiems skambėjo Domanto Razausko ir Sauliaus Petreikio muzika.
„Praradome žymiausią šių dienų lietuvių lyriką“
Kaip anksčiau šią savaitę LRT RADIJUI teigė literatūros kritikė Viktorija Daujotytė, Lietuvos kultūra neteko vieno svarbiausių šių laikų lietuvių lyrikos kūrėjų.
„Prisiminti dar negaliu. Tebematau gyvą, tebejaučiu, tebeskaitau. Galvodama apie Moksleivių dainų šventę, supratau, kad A. Marčėnas laiku ištarė mūsų pagrindinį poetinį burtažodį: „Leliumai, leliumoj.“ Ir moksleiviai jį pakartojo. Praradome žymiausią šių dienų lietuvių lyriką. Jeigu ir rizikuoju, tai būtent taip galvoju. Poetą, kuris parašė ir vieną eilutę, niekuo nesulyginamą, ir geriausius lietuvių lyrikos sonetus, ciklus, kuris kalbėjo kaip lyrikas iš savo jausenos ir kalbėjo kaip modernus lietuvių poetas visa lietuvių kalbos apimtimi“, – kalbėjo ji.
Anot kritikės, A. Marčėno kūryba žymi svarbų lietuvių poezijos modernėjimo kelią, o eilėraščiuose susitiko skirtingi poliai – nuo sudėtingų prasmių paieškų, struktūrų ir numeracijų iki labai paprasto, tiesaus džiaugsmo viena tobula eilute.
LRT.lt primena, kad poetas Anapilin iškeliavo eidamas 66-uosius metus. Jis gimė 1960 metų rugsėjo 24 dieną Kaune. Nuo 1964 metų gyveno Vilniuje. Periodinėje spaudoje bendradarbiavo kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ bei kituose kultūros leidiniuose paskelbė gausybę eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius bei reiškinius.
Lietuvių poezijoje reikšmingai prisidėjo prie soneto žanro atgaivinimo. Debiutavo 1985 metais eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). Jo kūryba publikuota festivalių „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“ almanachuose, įvairiose rinktinėse ir antologijose, išversta į kitas kalbas.
Per beveik keturis kūrybos dešimtmečius A. Marčėnas išleido daugiau nei dvidešimt poezijos, eseistikos ir rinktinių knygų, tapusių reikšminga šiuolaikinės lietuvių literatūros dalimi. Taip pat sudarė poezijos rinktinę „Iš Vilniaus į Vilnių“. A. Marčėno kūryba įvertinta svarbiausiais Lietuvos literatūros apdovanojimais.
