Seime likus paskutiniam balsavimui dėl vadinamojo pieno įstatymo, kuriuo siekiama užtikrinti sąžiningesnius santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, Kaimo reikalų komitetas siūlo nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą, nei buvo pritarta per svarstymą.
Komitetas penktadienį nutarė, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2027 metų kovo 1-osios, o ne nuo sausio.
Per tą laiką, tikimasi, komitetas parengs pataisas, kaip įstatymą patobulinti – dėl sąžiningesnių susitarimų su prekybininkais ir draudimu mokėti ūkininkams už perkamą iš jų pieną mažesnę kainą negu vidutinė savikaina, apskaičiuota pagal žemės ūkio ministro nustatytą tvarką.
Kai kurie parlamentarai teigė, kad pastaroji nuostata užtikrintų, jog pieno supirkimo kainos nebūtų mažesnės už pieno gamybos sąnaudas, bet komitetas nusprendė siūlymo analizę atidėti iki rudens.
„Matome signalus, kad tai (siūlymas dėl savikainos nustatymo – BNS) gali pažeisti Europos Sąjungos reglamentą ir sustabdyti visą projektą“, – komitete teigė paskirtasis žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Tuo metu socialdemokratas Arūnas Dudėnas teigė, kad tiek pieno gamintojams, tiek perdirbėjams ir prekybininkams būtų galima numatyti vienodą galimybę uždirbti iš pieno produkcijos – nuo galutinės kainos – po 33 proc.
„Įtraukiant prekybininkus padalinti teisingai – visiems po 33 proc. nuo galutinės pardavimo kainos ir nebereikės analizuoti savikainų“, – teigė jis.
Tuo metu liberalas Viktoras Pranckietis klausė, kokia institucija skaičiuotų pieno gamybos sąnaudų vidutinę kainą ūkyje.
„Būtų toks palyginimas: šiandien jūs esate prisivalgę, aš nevalgęs, bet vidutiniškai mes esame užkandę. Neturėtume apie vidutinius skaičiavimus kalbėti. Turėtų būti normali buhalterinė apskaita ūkiuose, kuri užtikrintų savikainos suskaičiavimą“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Dėl vadinamojo pieno įstatymo Seimas balsuos kitą antradienį.
