Po itin sudėtingos kelionės į Londoną penktadienio naktį atgabentas viduramžių Bajė gobelenas. Pirmą kartą per daugiau nei 900 metų šis kūrinys paliko Prancūziją, kad būtų eksponuojamas Jungtinės Karalystės sostinėje rengiamoje parodoje.
Britų muziejuje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai užfiksavo, kaip iš sunkvežimio, gabenusio XI amžiaus kūrinį per Lamanšo sąsiaurį, iškraunama metalinė dėžė. Ši itin slapta operacija buvo vykdoma naktį.
„Tai unikali akimirka ir labai sunkaus darbo rezultatas“, – po to, kai gobelenas apie 3 val. (5 val. Lietuvos laiku) pasiekė tikslą, AFP sakė muziejaus direktorius Nicholas Cullinanas. Savo namus Šiaurės Prancūzijoje kūrinys paliko ketvirtadienio vakarą.
„Buvo ypatinga stebėti Bajė gobeleno atvykimą, ypač tai, kad jis grįžo į šiuos krantus pirmą kartą tikriausiai per tūkstantį metų“, – pridūrė N. Cullinanas.
Nors tiksli gobeleno kilmė tebėra apgaubta paslapties, plačiai manoma, kad 1066 metų Heistingso mūšį ir Vilhelmo Užkariautojo normanų kariuomenės invazijos pradžią vaizduojantis kūrinys buvo sukurtas Anglijoje, o tik vėliau išgabentas į Bajė.
Manoma, kad tai pirmas kartas nuo to laiko, kai šis trapus 68 m ilgio siuvinėtas gobelenas paliko Prancūziją, ir pirmas kartas, kai jis buvo perkeltas per daugiau nei 40 metų.
Britų muziejuje jis bus eksponuojamas nuo rugsėjo 10 dienos iki 2027-ųjų liepos 11 dienos. Visuomenei jau parduota 100 tūkst. bilietų.
Pervežimo data ir detalės buvo laikomos paslaptyje iki pat gobeleno išvykimo. Kelionėje per Londoną naktį jį lydėjo policija.
„Jaudinanti akimirka“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, praėjusiais metais pranešęs apie šį istorinį perkėlimą, gobeleno perdavimą įvertino kaip Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės santykių šventę.
Tai buvo „apčiuopiamas ilgalaikės draugystės įrodymas ir mūsų bendro noro matyti Prancūziją ir Jungtinę Karalystę kartu kuriančias savo ateitį ženklas“, straipsnyje laikraščiui „The Times“ rašė E. Macronas.
„Tai labai jaudinanti akimirka“, – muziejuje susirinkusiems žurnalistams sakė Prancūzijos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Helene Duchene.
Jungtinės Karalystės lėšomis finansuotas pervežimas yra daugiau nei metus trukusio planavimo ir techninių tyrimų rezultatas. Pasirengimo metu buvo atliktos dvi bandomosios kelionės su tikro dydžio nėrinius primenančio lininio gobeleno reprodukcija.
Praėjusį rugsėjį restauratoriai baigė sudėtingą operaciją, kurios metu gobelenas iš jo muziejaus šiaurės vakarinėje Normandijoje buvo perkeltas į slaptą saugyklą.
Planai paskolinti jį Londonui anksčiau buvo svarstyti du kartus: 1953 metais karalienės Elžbietos II karūnavimo proga ir 1966 metais minint 900-ąsias Heistingso mūšio metines.
Kai kurie ekspertai baiminosi, kad pervežimas gali nepataisomai sugadinti kūrinį, kuriame jau dabar yra 30 įplyšimų ir beveik 10 tūkst. skylučių.
2021 metų restauravimo ekspertų tyrime buvo įspėta apie „papildomą riziką“, kurią gobelenui keltų ilgiau nei dvi valandas trunkanti kelionė.
„Tam buvo skirta beprecedentiškai daug dėmesio, planavimo ir priežiūros“, – AFP tikino N. Cullinanas.
Gobelenas kelias dienas liks specialiai jam pagamintoje, smūgiams atsparioje dėžėje, kad „aklimatizuotųsi“, o po to bus patikrinta jo būklė, paaiškino muziejaus direktorius.
Draudimas siekia 800 mln. svarų
Britų vyriausybė sutiko suteikti draudimo apsaugą, kuri, kaip vertinama, siekia 800 mln. svarų sterlingų (937,17 mln. eurų), jei gobelenas patirtų didelių pažeidimų.
Pervežimą padėjęs koordinuoti Peteris Rickettsas patikino, kad kūrinys bus grąžintas į Prancūziją „sveikas ir gyvas“.
Didžiulė draudimo suma „tik parodo, kaip rimtai mes žiūrime į tai, kad jis būtų grąžintas geros būklės“, prieš pervežimą AFP sakė P. Rickettsas.
„Manau, tai išskirtinis išlikęs to laikotarpio eksponatas. Šio laikotarpio tokio masto tekstilės kūrinių, sukurtų Anglijoje, beveik daugiau nėra“, – sakė parodos kuratorė Millie Horton-Insch.
Daugelis mokslininkų mano, kad jį sukūrė amatininkai Kenterberyje arba jo apylinkėse, Pietų Anglijoje.
Pasak gobeleno muziejaus Prancūzijoje, jį tikriausiai 1077 metais užsakė Bajė vyskupas Odo – Vilhelmo Užkariautojo netikras brolis, kad papuoštų naująją katedrą savo gimtajame Bajė.
„Manau, kad mes to tiksliai nežinome, – apie meno kūrinio kilmę svarstė Prancūzijos pasiuntinė H. Duchene. – Tai ilga istorija, o mes esame čia, kad parašytume kitą jos skyrių.“
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
