Vilniaus arkikatedra bazilika – viena paslaptingiausių ir svarbiausių Lietuvos istorijos, tikėjimo ir valstybingumo vietų – sulauks iki šiol didžiausios apimties kompleksinių mokslinių tyrimų. Ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės potvarkiu sudaryta darbo grupė parengs ilgalaikių tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų planą, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.
Darbo grupės tikslas – bendradarbiaujant su Vilniaus arkivyskupija, mokslo, kultūros, paveldo ir kitomis institucijomis sukurti pagrindą nuosekliems Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimams ir jų rezultatų pristatymui visuomenei.
Iki 2026 m. liepos 1 d. darbo grupė turės parengti Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių mokslinių tyrimų bei su jais susijusių apsaugos ir tvarkybos darbų plano projektą, įvertinti preliminarų lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius. Taip pat bus pateikti siūlymai, kaip moksliškai patikrinti hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
„Vilniaus katedra yra viena svarbiausių Lietuvos istorijos vietų, tačiau iki šiol jos tyrimai stokojo nuoseklumo ir finansavimo, atitinkančio šio objekto reikšmę. Šiandien pradedame darbą, kuris gali ne tik užpildyti istorijos spragas, bet ir iš naujo papasakoti visuomenei Katedros istoriją. Kompleksiniai tyrimai yra valstybės pareiga – tai investicija į mūsų istorijos pažinimą, paveldo išsaugojimą ir visuomenės ryšį su savo valstybe“, – sako ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Premjerės teigimu, Vilniaus arkikatedros tyrimai svarbūs ne tik akademinei bendruomenei. Jie gali padėti visuomenei aiškiau suprasti Lietuvos valstybingumo raidą, sostinės istorinę reikšmę ir atsakyti į klausimus, kurie jau ilgą laiką domina Lietuvos žmones.
„Artėjant 2030-iesiems, kai minėsime Vytauto Didžiojo 600-ąsias mirties metines, natūralu, kad visuomenei rūpi ir klausimai dėl jo palaikų. Tačiau Vilniaus katedros tyrimų reikšmė yra dar platesnė. Jie gali atverti naujų, iki šiol nežinomų šios vietos istorijos sluoksnių, padėti geriau suprasti mūsų valstybės ištakas ir sustiprinti ryšį su istorine atmintimi. Todėl jau dabar telkiame geriausias šalies kompetencijas, kad tyrimai būtų atliekami profesionaliai, atsakingai ir su pagarba sakraliai erdvei“, – pabrėžia ministrė pirmininkė.
Vilniaus arkikatedra bazilika nuo Lietuvos krikšto ilgus šimtmečius buvo svarbiausia Lietuvos katalikų šventovė, Vilniaus vyskupijos, vėliau – arkivyskupijos centras. Čia vyko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pakėlimo iškilmės, buvo laidojami valdovai, didikai ir bažnyčios hierarchai, saugomos Šv. Kazimiero relikvijos.
Istorikų teigimu, nepaisant išskirtinės šios vietos reikšmės, Vilniaus arkikatedros tyrimai iki šiol nebuvo vykdomi pakankamai nuosekliai ir sistemiškai. Kompleksiniai tarpdisciplininiai tyrimai leistų naujai pažvelgti į Katedros istoriją – nuo seniausių mūrų ir požemių iki palaidojimų, meno paveldo, istorinių šaltinių ir atskirų koplyčių raidos.
„Vilniaus katedra nėra tik architektūros paminklas ar religinė šventovė. Tai vieta, kurioje susitinka valstybės, tikėjimo, kultūros ir mūsų tapatybės istorija. Tyrinėdami Katedrą, iš esmės tyrinėjame klausimą, kaip Lietuva tapo tokia, kokia yra šiandien. Tokio masto kompleksiniai Katedros tyrimai gali padėti atsakyti į klausimus, kurie visuomenei svarbūs jau dešimtmečius – nuo seniausių Katedros mūrų iki valdovų palaidojimų ir mūsų istorinės atminties ženklų“, – sako Lietuvos istorijos instituto direktorius doc. dr. Aurimas Švedas.
Planuojama, kad tyrimai apimtų archeologinius, bioarcheologinius, paleogenetinius, mūro, istorinių šaltinių ir menotyrinius tyrimus. Šie darbai būtų svarbūs ne tik mokslo pažangai, bet ir paveldo apsaugai, tvarkybos sprendimams bei platesniam Lietuvos istorijos pažinimui.
Darbo grupei vadovaus ministro pirmininko patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė. Į darbo grupę taip pat įtraukti Kultūros paveldo departamento, Vyriausybės kanceliarijos, Vilniaus arkivyskupijos, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Bažnytinio paveldo muziejaus, Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.
Darbo grupei suteikiama galimybė pasitelkti ekspertus, mokslo institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei organizacijų atstovus.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
