Akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) neatskleidžia, ar iš pareigų atleistas jos vadovas Vladimiras Vinokurovas gavo išeitinę kompensaciją. Sprendimą atšaukti jį iš pareigų VVKD valdyba priėmė po to, kai paaiškėjo, kad dėl darbų Nemune minėta bendrovė galėjo padaryti žalos aplinkai už beveik 8 milijonus eurų.
VVKD nedaugžodžiauja
VVKD apie V. Vinokurovo atleidimą pranešė lapkričio 20-ąją. LRT.lt nusprendė pasidomėti, kokiu pagrindu bendrovės vadovas valdybos sprendimu buvo atšauktas iš pareigų. Kaip nurodė VVKD Personalo ir komunikacijos direktorė Justina Juozaponė, valdyba sprendimą dėl buvusio bendrovės vadovo V. Vinokurovo priėmė vadovaudamasi Darbo kodekso 104 straipsniu.
Taip pat skaitykite
Minėtas straipsnis numato, kad „darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka“. Detaliau situacijos J. Juozaponė nekomentavo.
Tiesa, Darbo kodekso 104 straipsnis taip pat numato, kad iš pareigų atšaukiamam vadovui gali priklausyti ir išeitinė kompensacija.
„Jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai“, – rašoma Darbo kodekso 104 straipsnio 2-oje dalyje.
Šiuo atveju V. Vinokurovas VVKD vadovo pareigas pradėjo eiti 2018-aisiais, t. y. seniau nei prieš dvejus metus. Bet ar buvęs vadovas sulaukė išeitinės kompensacijos, VVKD nurodė negalinti atskleisti.
„Dėl individualių darbo santykių sąlygų, įskaitant išeitines išmokas, bendrovė informacijos neteikia“, – LRT.lt skirtame atsakyme teigė J. Juozaponė.
Kaip savo interneto svetainėje nurodo VVKD, 2025 m. III ketvirtį bendrovės vadovo atlyginimas siekė 8 748 eurus. VVKD yra akcinė bendrovė, 100 proc. jos akcijų priklauso Susisiekimo ministerijai.
Situaciją dėl Nemuno tiria prokuratūra
LRT.lt primena, kad Aplinkos apsaugos departamentas atliko tyrimą dėl Nemuno upės vagoje 2023–2024 m. vykdytų darbų. Įvertinęs surinktą informaciją, departamentas nustatė, kad buvo atlikti upės gilinimo darbai, ir apskaičiavo, jog aplinkai padaryta žala siekia beveik 8 milijonus eurų. Visa tyrimo medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos prokuratūrai įvertinti, ar nustatyti pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Taip pat skaitykite
Tyrimas pradėtas po to, kai 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje socialiniuose tinkluose ir telefonu buvo gauta pranešimų apie galimus pažeidimus, vykdant darbus Nemuno upės vagoje. Vilniaus universiteto atlikti matavimai parodė, kad 5 163 m ilgio upės ruože, kuriame vyko darbai, pažeidimų užfiksuota 3 320,46 m ruože. Darbai buvo atliekami sekliose ir srauniose upės vietose, kur vanduo natūraliai teka greičiau ir vagos gylis yra nedidelis.
Tyrimo metu nustatyta, kad vietomis upės vaga buvo dirbtinai pagilinta, nors tokiais atvejais privalomas poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas. Taip pat nustatyta, kad tam tikruose upės ruožuose darbai vykdyti už numatytų ribų. Ekspertų vertinimu, iš upės dugno iškasti ir į vagą supilti rieduliai nėra natūralūs nešmenys, tai ledyno nuogulos. Jų panaudojimas pakeitė vagos reljefą ir natūralią srovės dinamiką, sukeldamas neigiamų pokyčių upės ekosistemai.
Įvertinęs surinktą medžiagą, departamentas nustatė, kad VVKD, vykdydama darbus Nemuno upės valstybinio vidaus vandens kelio ruožuose, atliko ne vandens kelio valymo, o upės vagos gilinimo darbus. Šie darbai buvo vykdomi neatlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir pažeidžiant tokius darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
