Kasmet brandos egzaminų darbus vertina daugiau kaip 1000 skirtingų dalykų mokytojų. Kiekvieną darbą taiso du skirtingi vertintojai, jei įvertis nesutampa, darbą peržiūri ir trečiasis. Vertintojai sako, taisyti darbus – naudinga patirtis gilinat profesinę kvalifikaciją. Tačiau pripažįsta, kad dėl sudėtingų abiturientų rašysenų rašto darbus įskaityti kasmet vis sunkiau.
Kauno Dariaus ir Girėno gimnazijoje dirbanti lietuvių kalbos mokytoja kol kas taiso mokinių darbus. Netrukus dėmesį teks sutelkti į egzamino darbų vertinimą.
„Tikrai didžiulė atsakomybė matyti tai, ką tas vaikas ten parašė, nes, kaip mokiniai ir sako, gali nulemti mano gyvenimą“, – dalijasi lietuvių kalbos mokytoja Gintarė Bersėnienė.
Brandos egzaminų darbus raštu pernai vertino daugiau nei 1000 mokytojų iš beveik trijų šimtų Lietuvos mokyklų. Vertinimo komandos dydis priklauso nuo egzaminą laikančiųjų.
Pavyzdžiui, prancūzų kalbos egzamino darbus vertino tik trys mokytojai, bet ir darbų pernai buvo tik dvylika. Lietuvių kalbos rašinius tikrino 400 mokytojų, bet ir darbų daugiau kaip 27 tūkstančiai.
„Vienam vertintojui pernai, man atrodo, vidurkis buvo 125 darbai. Bet tikrai yra mokytojų, kurie perskaito žymiai daugiau – 200 ir daugiau“, – sako G. Bersėnienė.
Darbus vertinti gali to dalyko specialistai – tiek mokytojai, tiek aukštųjų mokyklų dėstytojai. Vieną darbą atskirai tikrina du vertintojai. Jei įvertinimas reikšmingai skiriasi, darbą dar kartą tikrina ir sprendimą priima trečiasis vertintojas.
„Viskas mokinio naudai, kadangi yra du vertintojai, viskas anonimiškai, atsiranda trečias vertintojas. Yra paklaidos iki keleto taškų, bet turi sutapti“, – teigia anglų kalbos mokytoja Daiva Brukienė.
Tikrinant darbus, vertinimo komisijos juos gali išskaidyti. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos rašiniai gali būti paskirstomi pagal temas, o matematikos darbai – pagal uždavinius.
„Tai labai efektyvu, nes vertintojas įsigilina į vertinimo instrukciją tik tam tikro klausimo. Jis mato atsakymus tik į tuos klausimus, ir tai yra labai stiprus kokybės faktorius, nes jis užtikrina vertinimo tolygumą“, – tikina Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Pernai vertintojams už darbą iš viso sumokėta daugiau kaip 3 mln. eurų. Įkainiai skiriasi nuo mokomojo dalyko.
Pavyzdžiui, už vieno lietuvių kalbos rašinio vertinimą mokama beveik 11 eurų, už kitų dalykų darbą raštu – beveik 8 eurai neatskaičius mokesčių.
Jei egzaminas žodžiu, mokama už laiką. Lietuvių kalbėjimo dalies vertintojams 16 eurų, kitų kalbų vertintojams – 11 eurų už valandą neatskaičius mokesčių.
Didžiausias iššūkis vertinant – neįskaitoma rašysena. Ilgametę patirtį sukaupę vertintojai sako, kasmet sunkiai įskaitomų rašto darbų vis daugiau.
„Raidės panašios, rašo kilpelėmis, bangelėmis vingiais, ir panašiai. Mano darbo patirtyje yra buvęs atvejis, kai mokinio darbo negalėjau įvertinti, parašiau pastabą, kad neperskaitau dėl rašysenos ypatumų“, – dalijasi lietuvių kalbos mokytoja.
Problema gali tapti ir netinkamas rašiklis.
„Tam tikri rašikliai duoda prisilietimą ir kai juos skenuoja išeina šviesa, tai ta vieta tokia balta pasidaro dėl rašiklio“, – sako D. Brukienė.
Nei dėl braukymo, nei dėl rašysenos balai nemažinami. Tačiau jei pastebima perteklinė informacija, pavyzdžiui paraštėse pripieštos gėlytės, debesėliai ar kiti ženklai, galintys išduoti tapatybę, tokie darbai atidedami ir dar kartą peržiūrimi.
„Skanuojant visi tie ženklai tušuojami ir vertintojus pasiekia maksimaliai neutralus, anoniminis, neatpažįstamas darbas“, – tikina A. Ranonytė.
Konfidencialumo reikalavimai keliami ir vertintojams – mokinių darbus draudžiama fotografuoti, juos viešinti. Negalima dalytis ir rezultatais iki viešo jų paskelbimo.
Jei mokykloje įgytos žinios, virtusios egzamino pažymiu, netenkina, galima teikti apeliaciją. Prašymą reikia parašyti per dvi darbo dienas, jį galima pateikti savo mokykloje. Tokiu atveju darbą peržiūri pirminiame vertinime nedalyvavę vertintojai.
Pernai apeliacijas teikė mažiau nei procentas visų laikiusiųjų, iš jų, daugiausia tie, kurie egzamino neišlaikė.
„Pernai buvo apie 700 apeliacijų ir tik apie 60 pakeista. Reikia pasidžiaugti, kad buvo keista mokinio naudai daugiau, bet yra atvejų, kuomet ir sumažinama“, – teigia Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja.
Praėjusiais metais daugiausia apeliacijų pateikta dėl matematikos ir lietuvių kalbos egzaminų vertinimų.
