Diskusijos dėl Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) galimai padarytos žalos gamtai, atliekant vandens kelio įrengimo darbus Nemune, persikėlė į Seimo aplinkos apsaugos komitetą. VVKD toliau tikina, kad atliko valymo darbus, mokslininkai ir aplinkosaugininkai turi kitą nuomonę. Savo ruožtu Susisiekimo ministerija darkart patikino, kad vidaus vandens kelių sąrašas bus peržiūrėtas.
Tikina atlikę valymą
VVKD laivybos direktorius Aurelijus Rimas Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje tikino, kad nuo 2023 metų, atliekant darbus Nemune, apie tai duomenys ne vieną kartą buvo teikiami Aplinkos apsaugos departamentui. A. Rimo teigimu, VVKD darbų metu siekė užtikrinti numatytą vandens kelio projektinį gylį, todėl atliko valymą.
Taip pat skaitykite
„Jeigu žiūrėti į tuos duomenis, kurie buvo pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ir kuriuos tyrė Gamtos tyrimų centro specialistai, tai tuos duomenis mes kas ketvirtį teikėme nuo 2023 metų ir čia nebuvo kažkokia paslaptis, kad mes tuos darbus dirbame. Jau buvo turbūt kokios šešios ataskaitos, kuriose pridėti tie patys planai, kurie buvo analizuoti.
Ar tie planai geri, ar blogi... Mes patys matome tą neatitikimą ir galbūt jį matėme vykdant darbus, kad matavimai rodo šiek tiek neatitikimų nuo leistinų normų, kur yra iki 1,25 metro, jog galima vykdyti tuos darbus neatlikus procedūrų, jeigu tai nesaugoma teritorija. Tai mes visad laikėme, kad tai yra valymo darbai iki reikiamų charakteristikų. <...> Mūsų darbas su žemsiurbe ar žemkase buvo pašalinti seklią vietą iki reikiamo gylio. Tikrai niekas nesiekėme viršyti leistinų normų“, – antradienį Seime kalbėjo VVKD atstovas.
Reaguodamas į tai Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas, mokslų daktaras Laurynas Jukna, kuris dalyvavo padedant įvertinti galimą žalą aplinkai, atkreipė dėmesį, kad A. Rimo numatytas projektinis gylis – 1,25 metro – jau yra su maksimaliomis galimomis paklaidomis.
„VVKD atstovas sakė, kad buvo norima pasiekti tik, viso labo, 1,25 metro gylį, atliekant valymą. Tai toks gylis skaičiuojamas su leistinais nukrypimais ir normomis. Iš esmės valymo darbai reglamentuoja labai aiškiai, kad 75 ir 50 centimetrų yra vertikali ir horizontali leistina paklaida. Iš esmės tie 8 milijonai gaunasi todėl, logiškai žiūrint, kad žmonės siekia ne „išvalyti“ ir pasiekti 75 centimetrus, o iš esmės ima tuos 1,25 metro, taip nepalikdami sau jokios erdvės suklydimui“, – komiteto posėdyje reagavo L. Jukna.
Gali tekti atkurti žalą Nemunui
Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamento surinkta medžiaga perduota prokuratūrai, dėl to gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip posėdžio metu kalbėjo laikinoji Aplinkos apsaugos departamento direktorė Eglė Paužuolienė, analizuojant situaciją dėl Nemuno yra svarbu kelti klausimą ir dėl to, kaip būtų atstatoma žala aplinkai, jei būtų nustatyta VVKD pažeidimų.
„Visais aplinkai padarytos žalos atvejais prioritetas yra atkūrimas natūra. <...> Turime teisiniame reguliavime situacijas, kada privaloma atkurti, kada yra diskrecijos teisė spręsti departamentui, įvertinus galimybes ir apskritai tikslingumą dėl pačios gamtos. Tai šis klausimas vienas iš tų, kuris turėtų būti keliamas, ir netgi keliamas apie atstatymą natūra. To neturėtume suprasti labai primityviai, kad iškasei ir supylei atgal, nes kalbame apie neigiamą poveikį tam tikriems aplinkos elementams“, – kalbėjo E. Paužuolienė.
Savo ruožtu Seimo aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė kėlė klausimą, ar tyrimas dėl Nemuno neturėtų būti paskata peržiūrėti vidaus vandens kelių sąrašą.
„Yra turbūt pokytis įvykęs pačiose upėse, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos, jos galbūt nėra tokio vandeningos. Ar nėra svarstymų, kad kai kuriuos vandens kelius mes praradome ir jų jau nebeturėsime? Gal tai tas pats, kas negyvam žmogui daryti dirbtinį kvėpavimą, kadangi tu dabar už didelę kainą išrausi tuos vandens kelius, išgilinsi ar išvalysi, bet po dešimties metų ir vėl bus tas pats. Tad gal kai kurių vandens kelių tiesiog reikėtų atsisakyti?“ – Susisiekimo ministerijos atstovės klausė parlamentarė.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė patikino, kad tą ketinama daryti artimiausiu metu. Į procesą bus įtrauktos ir kitos atsakingos institucijos.
„Ministras jau yra viešai pasakęs, kad mes peržiūrėsime vidaus vandens kelių sąrašą. Ar ir kaip jis kistų, tai tikrai ne šiandienos diskusijos klausimas. Bet bus formatas, kur kartu su atsakingomis institucijomis, Aplinkos ministerija, ir taip pat įtraukiant kitus socialinius partnerius tą sąrašą peržiūrėsime“, – tikino D. Sujetaitė.
Nustatė 8 milijonų eurų žalą
LRT.lt primena, kad Aplinkos apsaugos departamentas atliko tyrimą dėl Nemuno upės vagoje 2023–2024 m. vykdytų darbų. Įvertinęs surinktą informaciją, departamentas nustatė, kad buvo atlikti upės gilinimo darbai ir apskaičiavo, jog aplinkai padaryta žala siekia beveik 8 milijonus eurų. Visa tyrimo medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos prokuratūrai įvertinti, ar nustatyti pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Tyrimas pradėtas po to, kai 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje socialiniuose tinkluose ir telefonu buvo gauta pranešimų apie galimus pažeidimus, vykdant darbus Nemuno upės vagoje.
Departamentas kreipėsi į Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkus, kurie atliko upės hidromorfologinių pokyčių ekspertinį vertinimą ir išanalizavo „Vidaus vandens kelių direkcijos“ batimetrinių matavimų duomenis. Šie tyrimai skirti nustatyti upės dugno reljefo, gylio pokyčius ir atliktų darbų poveikį upei.
Vilniaus universiteto atlikti matavimai parodė, kad 5 163 m ilgio upės ruože, kuriame vyko darbai, pažeidimai užfiksuoti 3 320,46 m ruože. Darbai buvo atliekami sekliose ir srauniose upės vietose, kur vanduo natūraliai teka greičiau ir vagos gylis – nedidelis.
Tyrimo metu nustatyta, kad vietomis upės vaga buvo dirbtinai pagilinta, nors tokiais atvejais privalomas poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas. Taip pat nustatyta, kad tam tikruose upės ruožuose darbai vykdyti už numatytų ribų. Ekspertų vertinimu, iš upės dugno iškasti ir į vagą supilti rieduliai nėra natūralūs nešmenys, o ledyno nuogulos. Jų panaudojimas pakeitė vagos reljefą ir natūralią srovės dinamiką, sukeldamas neigiamus pokyčius upės ekosistemai.
Departamento užsakymu ekspertinį vertinimą atlikusių Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Gamtos tyrimo centras mokslininkai nustatė, kad tirtose darbų vykdymo zonose reikšmingai sumažėjo žuvų tankis, rūšinė įvairovė. Taip pat ženkliai sumažėjo dugno bestuburių, moliuskų gausa.
Įvertinęs surinktą medžiagą, departamentas nustatė, kad AB „Vidaus vandens kelių direkcija“, vykdydama darbus Nemuno upės valstybinio vidaus vandens kelio ruožuose, atliko ne vandens kelio valymo, o upės vagos gilinimo darbus.
Šie darbai buvo vykdomi neatlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir pažeidžiant tokius darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Pažeidimai fiksuoti Alytaus mieste ir rajone – tarp Rumbonių ir Radžiūnų, taip pat Druskininkų savivaldybėje, ruože nuo Druskininkų iki Švendubrės.
