8 milijonai eurų – tokią žalą gamtai aplinkosaugininkai apskaičiavo už Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) atliktus darbus Nemune. Pastarosios valstybinės bendrovės vadovas Vladimiras Vinokurovas kaltės nepripažino ir suabejojo tyrimą atlikusių mokslininkų kompetencijomis. LRT.lt kalbintas vienas tyrėjų doc. dr. Laurynas Jukna neslėpė, kad tokia reakcija jam kelia šypseną. Deja, anot jo, žala Nemunui gali būti neatitaisoma.
Suabejojo tyrėjų kompetencijomis
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) antradienį pranešė, kad dėl VVKD atliktų darbų Nemune gamtai padaryta žalos už beveik 8 milijonus eurų. VVKD vadovas V. Vinokurovas LRT.lt teigė, kad su tokiomis išvadomis nesutinka ir ketina bylinėtis teisme.
Taip pat skaitykite
„Be abejo, nesutinkame su šita išvada. Natūralu, kad skųsime ją teismine tvarka. Mes pateikėme visus paaiškinimus, bendradarbiavome tyrimo eigoje, pateiktos nepriklausomų mokslininkų išvados, antstolių užfiksuoti duomenys. Bet į visa tai nebuvo atsižvelgta, vis tiek nuspręsta skaičiuoti tokią žalą. Aišku, tai užtruks, bet manau, kad teisme įrodysime, jog apskaičiuota žala yra nepagrįsta“, – portalui komentavo V. Vinokurovas.
Jis taip pat suabejojo tyrimą atlikusių specialistų kompetencija, apeliavo į tyrimo metodiką. V. Vinokurovo manymu, mokslininkai atsižvelgė ne į visus faktorius.
„Manyčiau, kad tie rangovai, kurie buvo pasamdyti vertinti [atliktus darbus Nemune], nėra tos srities specialistai. Ir, aišku, turbūt pati vertinimo metodika. Kai upėje vadinamasis hidromorfologinis režimas keičiasi, labai dažnai ir vandens lygis svyruoja. Manau, tiesiog buvo neatsižvelgta į tuos svyravimus ir galimas paklaidas“, – tęsė jis.
Rėmėsi pačios VVKD pateiktais duomenimis
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas, mokslų daktaras L. Jukna buvo vienas tų, kuris vertino VVKD galimai padarytą žalą Nemune. Kalbėdamas su LRT.lt jis neslėpė, kad V. Vinokurovo reakcija dėl „nekompetentingų rangovų“ jį kiek nustebino.
„Jeigu būčiau prisidirbęs iki kaklo ir man virš galvos kabėtų 8 milijonai eurų, kuriuos, beje, priskaičiavome ne mes, o Aplinkos apsaugos departamentas, nes mes tik atlikome tyrimus ir įvertinome žalą, tai reakcija tikriausiai irgi būtų panaši ir aš turbūt sukčiau uodegą. Tokia reakcija kelia šypseną“, – teigė jis.
Pasak L. Juknos, vertinant darbų poveikį aplinkai buvo remiamasi būtent pačios VVKD pateiktais duomenimis. Minėta bendrovė, mokslininko teigimu, prieš atlikdama darbus turėjo parengti upės valymo planą, kurio viena sudedamųjų dalykų – batimetriniai matavimai.
„Kitaip tariant, jiems reikėjo sudaryti upės dugno, jos gylių žemėlapį. Ir ten, kur gyliai neatitinka projektinių matmenų, toliau jau plaukia žemsiurbės arba ekskavatoriai, kurie turi išvalyti nuosėdas iki reikiamo projektinio gylio“, – procedūrą paaiškino jis.
Anot mokslininko, atlikę valymo darbus VVKD specialistai vėl turėjo praplaukti Nemunu ir pakartotinai atlikti batimetrinius matavimus, kad įvertintų, ar darbai atlikti pagal aplinkosauginius reikalavimus.
„Šiuo atveju labai nesunku įvertinti, ar buvo padaryta pažeidimų, ar ne, kai turi tuos duomenis. Mes tiesiog įvertinome VVKD pateiktus duomenis ir būtent remiantis jais iš esmės buvo nustatyti plotai, kur buvo išgilinta per daug, nei leidžiama pagal galiojančius teisės aktus.
Ir dabar, kai VVKD sako, kad abejoja mokslininkų kompetencijomis, galima pagrįstai kelti klausimą, ar nereikėtų abejoti paties V. Vinokurovo kompetencijomis tiek vadovauti, tiek nekoordinuoti VVKD veiklos, nes jų pačių pateikti duomenys rodo, kad buvo padaryti pažeidimai“, – portalui teigė L. Jukna.
Žala gali būti neatitaisoma
Kaip skelbė AAD, tyrimo metu nustatyta, kad vietomis upės vaga buvo dirbtinai pagilinta, nors tokiais atvejais privalomas poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas. Taip pat nustatyta, kad tam tikruose upės ruožuose darbai vykdyti už numatytų ribų. Ekspertų vertinimu, iš upės dugno iškasti ir į vagą supilti rieduliai nėra natūralūs nešmenys, o ledyno nuogulos. Jų panaudojimas pakeitė vagos reljefą ir natūralią srovės dinamiką, sukeldamas neigiamų pokyčių upės ekosistemai.
Departamento užsakymu ekspertinį vertinimą atlikusio Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Gamtos tyrimo centro mokslininkai nustatė, kad tirtose darbų vykdymo zonose reikšmingai sumažėjo žuvų tankis, rūšinė įvairovė. Taip pat smarkiai sumažėjo dugno bestuburių, moliuskų gausa.
Vertindamas žalos mastą L. Jukna buvo atviras – Nemunui padaryta išties didžiulė žala, o poveikis upei gali būti negrįžtamas.
„Žala yra didžiulė. Buvo tirtas ir poveikis gyvajai gamtai, mes konkrečiai tyrėme įtaką upės geomorfologijai, t. y., kiek buvo pakeista upės vaga, kranto linija, kažkokie antriniai procesai upėje ir t. t. Poveikis yra reikšmingas.
Mažose upėse tą atkurti yra įmanoma, tokių projektų yra daug, aišku, tai yra labai brangūs darbai. Nemuno masto upėse tokių projektų Lietuvoje apskritai nėra buvę, nelabai esu matęs ir europiniame ar pasauliniame kontekste. Ar 8 milijonų eurų tam pakaktų? Vargu bau. Ar pavyktų visiškai atkurti nukastas rėvas? Abejoju, turbūt reikėtų sulaukti dar vieno ledynmečio po 20 tūkstančių metų ar dar daugiau“, – ironizavo mokslininkas.
Dėl VVKD atliktų darbų Nemune LRT.lt komentaro kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kuriai yra pavaldi minėta bendrovė. Antradienį ministerija išplatino trumpą pranešimą, kuriame nurodė, kad „rimtai vertina Aplinkos apsaugos departamento tyrimo išvadas“. Ministerija portalui plačiau situacijos nekomentavo ir į siųstus klausimus neatsakė, tik pakartojo tą patį pranešimą.
