Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) valdyba atšaukė iš pareigų bendrovės vadovą Vladimirą Vinokurovą.
Lapkričio 20 diena yra paskutinė jo darbo diena, pranešė bendrovė. Kol vyks nuolatinio vadovo atranka, valdyba laikinuoju vadovu paskyrė generalinio direktoriaus pavaduotoją Gediminą Vasiliauską.
LRT.lt primena, kad Aplinkos apsaugos departamentas atliko tyrimą dėl Nemuno upės vagoje 2023–2024 m. VVKD vykdytų darbų.
Taip pat skaitykite
Įvertinęs surinktą informaciją, departamentas skelbia nustatęs, kad buvo atlikti upės gilinimo darbai ir apskaičiavo, jog aplinkai padaryta žala siekia beveik 8 milijonus eurų. Visa tyrimo medžiaga perduota Lietuvos Respublikos prokuratūrai įvertinti, ar nustatyti pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Tyrimas pradėtas po to, kai 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje socialiniuose tinkluose ir telefonu buvo gauta pranešimų apie galimus pažeidimus, vykdant darbus Nemuno upės vagoje.
Departamentas kreipėsi į Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkus, kurie atliko upės hidromorfologinių pokyčių ekspertinį vertinimą ir išanalizavo AB „Vidaus vandens kelių direkcijos“ batimetrinių matavimų duomenis. Šie tyrimai skirti nustatyti upės dugno reljefo, gylio pokyčius ir atliktų darbų poveikį upei.
Vilniaus universiteto atlikti matavimai parodė, kad 5 163 m ilgio upės ruože, kuriame vyko darbai, pažeidimai užfiksuoti 3 320,46 m ruože. Darbai buvo atliekami sekliose ir srauniose upės vietose, kur vanduo natūraliai teka greičiau ir vagos gylis – nedidelis.
Tyrimo metu nustatyta, kad vietomis upės vaga buvo dirbtinai pagilinta, nors tokiais atvejais privalomas poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas. Taip pat nustatyta, kad tam tikruose upės ruožuose darbai vykdyti už numatytų ribų. Ekspertų vertinimu, iš upės dugno iškasti ir į vagą supilti rieduliai nėra natūralūs nešmenys, o ledyno nuogulos. Jų panaudojimas pakeitė vagos reljefą ir natūralią srovės dinamiką, sukeldamas neigiamus pokyčius upės ekosistemai.
Departamento užsakymu ekspertinį vertinimą atlikusių Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Gamtos tyrimo centras mokslininkai nustatė, kad tirtose darbų vykdymo zonose reikšmingai sumažėjo žuvų tankis, rūšinė įvairovė. Taip pat ženkliai sumažėjo dugno bestuburių, moliuskų gausa.
Įvertinęs surinktą medžiagą, departamentas nustatė, kad AB „Vidaus vandens kelių direkcija“, vykdydama darbus Nemuno upės valstybinio vidaus vandens kelio ruožuose, atliko ne vandens kelio valymo, o upės vagos gilinimo darbus.
Šie darbai buvo vykdomi neatlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir pažeidžiant tokius darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pažeidimai fiksuoti Alytaus mieste ir rajone – tarp Rumbonių ir Radžiūnų, taip pat Druskininkų savivaldybėje, ruože nuo Druskininkų iki Švendubrės.
Pats VVKD vadovas V. Vinokurovas LRT.lt šios savaitės pradžioje teigė, kad su tokiomis aplinkosaugininkų išvadomis nesutinka ir ketina bylinėtis teisme.
Taip pat skaitykite
„Be abejo, nesutinkame su šita išvada. Natūralu, kad skųsime ją teismine tvarka. Mes pateikėme visus paaiškinimus, bendradarbiavome tyrimo eigoje, pateiktos nepriklausomų mokslininkų išvados, antstolių užfiksuoti duomenys. Bet į visa tai nebuvo atsižvelgta, vis tiek nuspręsta skaičiuoti tokią žalą. Aišku, tai užtruks, bet manau, kad teisme įrodysime, jog apskaičiuota žala yra nepagrįsta“, – portalui komentavo V. Vinokurovas.
Pašnekovas pabrėžė nematantis jokios VVKD atsakomybės.
„Teisės aktai nesikeitė, ta pačia tvarka atlikome darbus kaip ir kitose Lietuvos dalyse. Ir tai nėra „Natura 2000“ teritorija. Niekas nesikeitė, darbo metodas yra toks pat. Turbūt reiktų žmonėms suprasti, kad gilinti labiau, negu reikia ar nustatyti parametrai, yra ir laiko, ir pinigų, ir darbo švaistymas. Niekas to tikrai nedaro ir tai neturi jokios prasmės“, – sakė jis.
