Pensijų reforma Lietuvoje suformavo didžiulį „laukiančių“ pinigų kiekį. Lietuvos banko duomenimis, dar balandį gyventojams iš II pensijų pakopos fondų išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų, didžioji šių lėšų dalis, apie 2 mlrd. eurų, guli bankų sąskaitose.
16 proc. atsiimtų lėšų gyventojai išsigrynino, 6 proc. skyrė paskoloms grąžinti, o 1 proc. nukreipė į investicinį gyvybės draudimą ir III pakopos pensijų fondus. Tačiau tūkstančiai žmonių iki šiol sprendimo, ką daryti su savo pensijų santaupomis, nepriėmė. Šie pinigai neuždirba, nekuria apsaugos, o infliacija po truputį mažina jų vertę.
Gali atrodyti, kad palikti pinigus sąskaitoje yra saugiausias pasirinkimas, bet tai apgaulingas saugumas. Esant 3 proc. metinei infliacijai, sąskaitoje gulinčių 10 tūkst. eurų vertė per metus sumažėja maždaug 300 eurų, nors skaičius sąskaitoje nepasikeičia. Be to, einamojoje sąskaitoje laikomos lėšos nepastebimai ištirpsta kasdieniame vartojime.
Kodėl žmonės laukia?
Pirma, dar niekada eiliniam Lietuvos gyventojui nebuvo prieinama tiek finansinių priemonių: investicinis gyvybės draudimas, III pakopos pensijų fondai, ETF, indėliai, obligacijos, nekilnojamasis turtas. Kuo daugiau galimybių, tuo sunkiau apsispręsti. Elgsenos ekonomikoje šis reiškinys vadinamas pasirinkimo paralyžiumi.
Dalis žmonių iš II pensijų pakopos pasitraukė nusivylę ir nepasitikėdami kaupimo sistema. Dabar jie neskuba pinigų vėl kam nors patikėti, o banko sąskaita atrodo vienintelė vieta, kur pinigai tikrai „jų“. Kiti laukia tinkamo momento – kol nusistovės rinkos, aprims geopolitinė padėtis, galbūt padidės palūkanos.
Pagaliau, yra ir baimės suklysti. Kai sąskaitoje atsiduria keli ar keliolika tūkstančių eurų, klaidos kaina psichologiškai atrodo daug didesnė nei kaupiant po 50 eurų kas mėnesį, todėl žmogus renkasi nedaryti nieko.
Sąmoningumas auga
Investicinio gyvybės draudimo rinka nuosekliai auga. Didėjantį susidomėjimą savo paslaugomis gyvybės draudimo įmonės stebi jau keletą pastarųjų metų. Stebima, kad šiuo metu apskritai auga domėjimasis visomis investavimo priemonėmis nuo gyvybės draudimo iki ETF ar nekilnojamojo turto. Pensijų reforma, kad ir kaip vertintume atskirus jos aspektus, paskatino gyventojus dar sąmoningiau planuoti savo finansinę ateitį, todėl dalis žmonių aktyviai ieško, kur kaupti toliau. Ką pasirinkti?
Skirtingos finansinės priemonės atlieka skirtingas funkcijas. Vienos skirtos sukaupti finansinį rezervą netikėtoms situacijoms, kitos ilgalaikiam investavimui, trečios – apsaugai nuo rizikų, tokių kaip liga ar nelaimingas atsitikimas. Pavyzdžiui, gyvybės draudimas yra priemonė tiems, kam aktualu derinti ilgalaikį kaupimą su apsaugomis. Nėra vieno visiems tinkamo atsakymo – yra tinkamas atsakymas atskirai kiekvienam.
Pirmas žingsnis įveikiant neapsisprendimą yra ne produkto pasirinkimas, o savo situacijos įsivardijimas. Koks mano tikslas – papildoma pensija, vaikų ateitis, finansinis saugumas? Koks mano investavimo horizontas – penkeri metai ar dvidešimt? Kiek rizikos esu pasirengęs prisiimti? Kokių apsaugų man ir mano šeimai reikia šiandien?
Atsakius į šiuos klausimus, pasirinkimas iš daugybės priemonių tampa gerokai paprastesnis, o svarbiausia, kad dešimtmečius kaupti pinigai vėl pradeda dirbti tam, kam ir buvo skirti: žmogaus ir jo šeimos ateičiai.
