Atsisakius plastikinių šiaudelių, pritvirtinus kamštelius prie butelių, įgyvendinant Europos Sąjungos reglamentą žengiami tolesni žingsniai. Ateityje parduotuvėse gali nebelikti dalies plastikinių pakuočių.
Europa po truputį atsisako vis daugiau plastiko.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nuo 2030 m. parduotuvėse nebeliks dalies vienkartinių plastikinių neapdorotų šviežių vaisių ir daržovių pakuočių, jei prekės svoris mažesnis nei 1,5 kg.
- Valstybės narės galės nustatyti šio apribojimo išimtis, jei būtų įrodyta, kad reikia išvengti vandens ar standumo praradimo, mikrobiologinių pavojų ar fizinių sukrėtimų, oksidacijos.
- Nuo 2030 m. taip pat nebus galima grupuoti butelių į vieną pakuotę, nebent pakuotė turės rankeną nešimui.
- Europos gaiviųjų gėrimų pramonės asociacija teigia, kad ES pakeitimai gėrimų gamintojams gali kainuoti daugiau nei 2 mlrd. eurų.
- Prekybos tinklai sako pokyčiams pasiruošę.
LRT.lt jau rašė, kad nuo 2030 m. restoranuose nebeliks plastikinių pakuočių padažams, grietinėlei, o viešbučiuose šampūnai ir muilas nebegalės būti pakuojami į mažas plastikines pakuotes.
Taip pat skaitykite
Oro uostuose nebebus galima teikti paslaugų, kada lagaminas įpakuojamas į plastikinę plėvelę, o siuntos dėžėje esanti tuščia erdvė negalės viršyti 50 proc. bendro pakuotės tūrio.
Tačiau tai dar ne viskas. Pokyčius turėtų pajusti ir prekybos tinklų lankytojai, mat ten nebeliks tam tikrų pakuočių.
Pavyzdžiui, nuo 2030 m. parduotuvėse nebeliks vienkartinių plastikinių neapdorotų šviežių vaisių ir daržovių pakuočių, jei prekės svoris mažesnis nei 1,5 kg.
Nuo 2030 m. parduotuvėse nebeliks vienkartinių plastikinių neapdorotų šviežių vaisių ir daržovių pakuočių, jei prekės svoris mažesnis nei 1,5 kg.
Žvilgtelėjus į prekybos tinklų lentynas, galima pastebėti, kad į plastikines pakuotes pakuojami pomidorai, agurkai, paprikos, pievagrybiai, obuoliai, kiti vaisiai ir daržovės.
Valstybės narės galės nustatyti šio apribojimo išimtis, jei būtų įrodyta, kad reikia išvengti vandens ar standumo praradimo, mikrobiologinių pavojų ar fizinių sukrėtimų.
Tiesa, reglamente pažymima, kad valstybės narės galės nustatyti šio apribojimo išimtis, jei būtų įrodyta, kad reikia išvengti vandens ar standumo praradimo, mikrobiologinių pavojų ar fizinių sukrėtimų, oksidacijos arba jei nėra kitos galimybės padaryti taip, kad ekologiški vaisiai ir daržovės nesusimaišytų su neekologiškais.
Dar vienas svarbus pakeitimas mėgstantiems pirkti kelių butelių ar skardinių pakuotę – įprastai taip po šešis butelius supakuotas mineralinis vanduo, alkoholinių gėrimų ar limonadų skardinės.
Nuo 2030 m. tokių pakuočių nebeliks. Visgi galios išimtis, jei supakuotas prekes patogiau nešti – tokios pakuotės prekybos lentynose galės ir toliau likti.
Gėrimų gamintojai skaičiuoja, kad pokyčiai gali kainuoti 2 mlrd. eurų
Kaip konkrečiai atrodys naujosios kelių gėrimų pakuotės, bus detalizuota vėliau, tačiau verslas atsakymų nori jau dabar.
Briuselyje įsikūrusios Europos gaiviųjų gėrimų pramonės asociacijos vadovas Nicholas Hodacas LRT.lt teigia, kad sektoriui vis dar trūksta aiškumo, kaip reikės supakuoti gėrimus.
„Apibrėžimas, kas laikoma pakuote, kurią lengviau nešti, iki šiol nebuvo paaiškintas Europos Komisijos pateiktose gairėse ir kituose dokumentuose, nors pramonės atstovai ne kartą prašė aiškumo. Be to, Europos Komisija jau nurodė, kad gaires pateiks tik 2027 metais“, – sako N. Hodacas.
Kadangi kyla neaiškumų, verslas negali priimti investicinių sprendimų, reikalingų būtinoms pakuočių sistemų pertvarkoms įgyvendinti, jei vienkartinė plastikinė pakuotė iki 2030 m. pateks į ES draudimo taikymo sritį.
„Jau dabar žinome: norint pakeisti visas plastikines kelių vienetų pakuotes vien gaiviųjų gėrimų sektoriui kainuotų daugiau nei 2 mlrd. eurų. Tam reikėtų pertvarkyti iki 583 pakavimo linijų – tai užtruktų mažiausiai iki dvejų metų, nes reikia įsigyti įrangą, kitaip išdėstyti gamybinius pajėgumus, atlikti bandymus ir veiklos įgyvendinamumo vertinimą. Tai reiškia, kad visiškai pertvarkyti mūsų gamybos linijų iki 2030 m. nebūtų įmanoma“, – pažymi N. Hodacas.
Jau dabar žinome: norint pakeisti visas plastikines kelių vienetų pakuotes vien gaiviųjų gėrimų sektoriui kainuotų daugiau nei 2 mlrd. eurų.
N. Hodac
N. Hodaco teigimu, kartu su kitais sektoriais ne kartą raginta ES institucijas skubiai pateikti išaiškinimą, kurio taip trūksta. Įmonėms būtina žinoti, kokios konkrečios pakuočių rūšys bus leidžiamos, o kokios draudžiamos, kad galėtų tinkamai planuoti veiklą ir atitikti ES pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento reikalavimus.
„Manome, kad mūsų sektoriui turėtų būti taikoma išimtis dėl produktų gabenimo. Dirbame su produktais, kuriuos turi būti saugu, patogu ir praktiška nešti bei transportuoti. Todėl prašome taikyti išimtį kelių gėrimų pakuotėms“, – tikina asociacijos vadovas.
Daržoves ir vaisius jau deda į popierines pakuotes
Apie tai, kaip artėjantiems pokyčiams ruošiasi verslas, LRT.lt komentuoja ir didieji prekybos tinklai Lietuvoje.
Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ sako jau dabar besiruošiantis direktyvos įgyvendinimui.
„Jau ne vienus metus įgyvendiname savo plastiko mažinimo strategiją, kurios tikslai yra mažinti plastiko kiekį, didinti pakuočių perdirbamumą, taip pat į pakuotes integruoti kuo daugiau perdirbto plastiko“, – rašoma „Lidl“ komentare.
Be to, prekybos tinklas pabrėžia, kad iššūkių dėl plastikinių pakuočių vaisiams ir daržovėms atsisakymo neturėtų kilti.
„Vienas iš strategijos tikslų yra siekti, kad kuo daugiau mūsų vaisių ir daržovių asortimento būtų parduodama nesupakuoto arba supakuoto į alternatyvias pakuotes, pavyzdžiui, sertifikuotas popierines. Todėl jau dabar dedame nemažai pastangų, kad asortimentas būtų pakuojamas tvariau“, – pažymi „Lidl Lietuva“.
Vienas iš strategijos tikslų yra siekti, kad kuo daugiau mūsų vaisių ir daržovių asortimento būtų parduodama nesupakuoto arba supakuoto į alternatyvias pakuotes, pavyzdžiui, sertifikuotas popierines.
„Lidl Lietuva“
Laukia tikslesnių taisyklių
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pažymi, kad naujieji reikalavimai nėra netikėti ir jiems prekybos tinklas ruošiasi nuosekliai.
Jos teigimu, prekybos tinklas jau dabar ieško būdų, kaip mažinti nereikalingų pakuočių kiekį, didinti perdirbamų medžiagų naudojimą ir kartu užtikrinti produktų kokybę bei patogumą pirkėjams.
„Vertindami būsimus pokyčius svarbiausiu prioritetu laikome tai, kad vaisiai ir daržovės išliktų sveiki, kokybiški ir būtų kuo mažiau švaistomi. Kokie konkretūs sprendimai bus taikomi nuo 2030 metų, šiandien dar anksti vertinti, nes dėl dalies praktinių reglamento įgyvendinimo aspektų rinkoje vis dar diskutuojama“, – sako „Rimi“ atstovė.
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė pastebi, kad dar iki 2030 m. įsigalios kiti pakeitimai, svarbūs prekybos tinklams.
„Artimiausias žingsnis – reikalavimas, kuris įsigalios jau šių metų rugpjūtį, atsisakyti PFAS medžiagų pakuotėse. Dėl šio klausimo aktyviai dirbame su tiekėjais, nes pakuočių patys negaminame, o jų sudėtis tiesiogiai priklauso nuo gamintojų. Pavyzdžiui, mūsų privačios etiketės „IKI šefai“ pakuotės jau seniai tokių medžiagų neturi“, – sako G. Kitovė.
Kalbėdama apie vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimą vaisiams ir daržovėms, ji akcentuoja, kad šiuo metu dar trūksta išsamesnio reglamentavimo, kaip jos turės atrodyti.
„Konkrečius sprendimus komentuoti anksti. Vis dėlto verta pažymėti, kad jau dabar tokių pakuočių naudojimas yra ribotas, o logistikoje didelė dalis mūsų tiekimo grandinėje naudojamų pakuočių yra daugkartinės“, – teigia „Iki“ atstovė.
