Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčius išanalizavusi Valstybės kontrolė nustatė, jog atlygio atskirtis tarp Lietuvos savivaldybių auga.
„Atotrūkis tarp didžiausio ir mažiausio savivaldybių administracijų vidutinio darbo užmokesčio nesumažėjo, netgi priešingai – nuo 2023 iki 2025 metų padidėjo 60 eurų – 2023 metais jis sudarė apie 1 714 eurų, o pernai – 1 774 eurus“, – tvirtinama penktadienį išplatintame Valstybės kontrolės pranešime.
Didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose vidutinis darbo užmokestis išlieka didžiausias, o dalyje mažųjų, pavyzdžiui, Lazdijų ir Šakių – vis dar nesiekia 2 tūkst. eurų.
Didžiausius atlyginimus pernai gavo didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto ir Neringos savivaldybių administracijose vidutinis atlyginimas viršijo 3,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Anot Valstybės kontrolės, per dvejus Valstybės tarnybos pertvarkos metus vidutinis darbo užmokestis didėjo beveik visose savivaldybių administracijose – kasmet apie 11 proc., todėl šis augimas buvo nuoseklesnis nei valstybės lygmens institucijose, kur 2024 metais siekė 15 proc., o 2025 metais – 8 procentus.
Valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės teigimu, Valstybės tarnybos pertvarka turėjo sudaryti institucijoms daugiau laisvės valdant atlygio sistemą ir stiprinti konkurencingumą, pritraukiant bei išlaikant reikalingas kompetencijas.
„Matome, kad savivaldybių administracijose darbo užmokestis augo nuosekliai, tačiau skirtumai tarp savivaldybių nemažėjo. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą atlygio augimą, bet ir tai, ar turimi žmogiškųjų išteklių valdymo įrankiai padeda spręsti konkrečių institucijų poreikius – ypač ten, kur atlygis išlieka mažiausias“, – pranešime cituojama ji.
