Vieni kelia spaudimą per žiniasklaidą, o kiti be spaudos pagalbos kalbasi dėl svarbių projektų valstybei. Taip šiuo metu skiriasi Kauno ir Vilniaus veikimo būdai dėl miestui svarbių projektų įgyvendinimo, bendradarbiaujant su valstybe. Nors su kolegomis merais visada palaikau konstruktyvų, institucinį dialogą, kai skleidžiama netiesa, turiu teisę ir pareigą atsakyti faktais.
Šis komentaras yra atsakymas į Kauno mero komentarą.
Formuojantis naujai koalicinei daugumai ir Vyriausybei, akivaizdu, kad kai kurie savivaldos politikai Kaune mato tai kaip galimybę išsireikalauti daugiau lėšų savo projektams. Bet tą jie daro ne siekdami konstruktyvaus pokalbio su būsimąja Vyriausybe, o taškydamiesi purvais per spaudą. Netikiu, kad tokiomis priemonėmis galima pasiekti rezultato, bet man labiau nerimą kelia patogios atminties spragos ir pasirinktas metodas, priešinant Vilnių ir Kauną.
Taip, Vilniaus miestas šiandien kartu su Vyriausybe vykdo du didelius investicinius projektus – statome Nacionalinę koncertų salę – Tautos namus ir Nacionalinį stadioną (kartu su likusia Daugiafunkcio komplekso infrastruktūra). Tačiau tai iš esmės ir tėra du didesni bendri projektai su valstybe per pastaruosius 10 metų, apimantys ne vieno mero ir premjero kadenciją.
Nacionalinė koncertų salė, kurios pagrindinė dalininkė bus valstybė, savo kokybe net iš toli regione neturės konkurentų. O Nacionalinis stadionas bus didžiausias ir naujausias Baltijos šalyse. Šie projektai tiek miestą, tiek valstybę darys konkurencingesnius ir mus išskirs tarp kitų regiono valstybių, iš to laimės visi miestai.
Kaunas per pastaruosius 10 metų tikrai nebuvo mažiau mylimas. Priešingai, prieš mažiau nei dešimtmetį Vilniaus santykiai su Vyriausybe buvo kiek pašliję, o didžiosios investicijos keliavo į antrą didžiausią Lietuvos miestą ar kitus regionus. To neslepia ir kolega Kauno meras, prieš kelias savaites pasakęs: „Iš tiesų tai gal paskutinis premjeras, su kuriuo normaliai sutardavom – Saulius Skvernelis“. O ir Ingridos Šimonytės Vyriausybės laikais kauniečiai sulaukė konstruktyvumo.
Pavyzdžiai akivaizdūs: Kaune rekonstruotas Dariaus ir Girėno stadionas už 42 mln. eurų (valstybė prisidėjo apie 10 mln. eurų), pastatyta Ledo arena (projekto vertė 14 mln. eurų, apie 8 mln. skyrė Vyriausybė), pastatyta Kauno mokslo sala už 38 mln. eurų (ES finansavimas siekė 18,2 mln. eurų, o valstybė prisidėjo 3,7 mln. eurų), Santakos tilto per Nemuną Kaune statybos kainavo 115 mln. eurų (prie jų Vyriausybė prisidėjo 10 mln. eurų), kauniečių naudojamo Kleboniškio tilto rekonstravimui skirta 70,5 mln. eurų (iš jų 37 mln. eurų ES lėšų ir 33,5 mln. – valstybės biudžeto). Buvęs kultūros ministras nurodė, kad vien į miesto kultūros infrastruktūrą 2020–2024 m. nukreipta daugiau nei 70 mln. Eur.
Tuo tarpu Vilniaus miestas kitų didelių projektų kartu su valstybe nevystė ir, deja, dėka tokio valstybinių pinigų skirstymo, savo infrastruktūros kokybe kai kuriose srityse netgi pradėjo atsilikti.
Taigi, kai Kaunui buvo gerai, tai visi buvo lygūs. O kai kažką ir kiti gauna – tada jau pasikeičia ir nuomonė. Aišku, bandoma užgauti sentimentus, neva Vilnius yra išskirtinai mylimas. Bet vengiama paminėti, kad iš tų pačių vilniečių sumokamo pajamų mokesčio ne mažiau nei 400 milijonų eurų iškeliauja Lietuvos regionams padėti. Pamirštamas Vilniaus gyventojų skaičius, kuris yra penktadalis visos Lietuvos, o tai, aišku, reiškia ir daug didesnius miesto poreikius infrastruktūrai. Žinoma, nutylima, kad Vilnius yra ir sostinė, o miestas su tokiu statusu privalo turėti konkurencingus valstybinius objektus, traukiančius užsienio dėmesį.
Nepaisant viso šito, tikiu dialogo galia. Manau, kad tik kalbantis tiek tarp miestų, tiek su nacionaline valdžia, galima ko nors apčiuopiamo pasiekti. Na, o žmonės, turėdami ant stalo realius skaičius ir faktus, matys, kad nepaisant pokyčių vyriausybėse ar merijose, gyvenimo kokybė visuose miestuose juda į priekį, ne atgal.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
