Apeliacinis teismas trečią kartą turės nagrinėti „MG grupės“ valdomos nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ antrinės įmonės „DG VPP vystymas“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos ginčą dėl 53 mln. eurų (su PVM) vertės naujo Šiaulių kalėjimo statybos konkurse bendrovei skirtų balų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) birželio 18 dieną panaikino Apeliacinio teismo sausio 19 dienos sprendimą atmesti įmonės skundą ir grąžino jam iš naujo nagrinėti ginčą, ar Kalėjimų tarnyba „DG VPP vystymui“ tinkamai skyrė 0 balų pagal energetinio naudingumo kriterijų.
„Apeliacinės instancijos teismas (...) neteisingai taikė nuostatas dėl tiekėjo teisės pateikti galutinį pasiūlymą ir vertindamas įrodymus padarė proceso teisės normų taikymo klaidą, dėl kurios galėjo būti neteisingai nustatyta aplinkybė dėl ieškovės („DG VPP vystymas“ – BNS) galutinio pasiūlymo pagrįstumo ir priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės“, – nutarė teisėjų kolegija.
Apeliacinis teismas pernai birželio 2 dieną pirmą kartą nagrinėjęs ginčą nusprendė nutraukti Šiaulių kalėjimo konkursą, tačiau LAT 2025-ųjų gruodį jį panaikino ir grąžino teismui spręsti ginčą iš naujo.
Ginčas tarp ketvirtoje vietoje viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu skelbtame konkurse likusios „Darnu Group“ įmonės bei Kalėjimo tarnybos kilo pastarajai atmetus bendrovės pasiūlytą virtualaus kaupiklio sprendinį kaip neatitinkantį konkurso reikalavimų.
„DG VPP vystymas“ teigė, kad Apeliacinis teismas šalims pateikus priešingas specialistų išvadas dėl pasiūlyto sprendinio neteisėtai neskyrė nepriklausomos ekspertizės.
„Kolegija nepagrįstai vadovavosi vienos iš bylos šalių pateikta specialisto išvada, jai suteikdama didesnę įrodomąją reikšmę nei kitos bylos šalies specialisto išvadai. Byloje esant dviem priešingoms specialistų išvadoms kolegija negalėjo nuspręsti, kuri išvada yra „geresnė“, ir tokia išvada vadovautis“, – LAT sakė įmonė.
„Ekspertizės skyrimas buvo būtinas siekiant įvertinti ginčo klausimus ir išspręsti prieštaravimus tarp skirtingų išvadų. Teismas skyrė prioritetą eksperto D. K. išvadoms, nors ieškovė („DG VPP vystymas“ – BNS) su jomis nesutiko ir prašė remtis ne tik jos pasitelktu teismo ekspertu, bet ir skirti teismo ekspertizę“, – pridūrė Darnu Group“ įmonė.
Be to, anot jos, Apeliacinis teismas neteisingai įvertino, jog įmonė konkurencinio dialogo metu negalėjo keisti pasiūlymo.
Tuo metu Kalėjimų taryba teigė, kad nėra pagrindo lyginti dviejų specialistų išvadų.
„Byloje pakanka įrodymų, kurie leistų padaryti išvadas dėl ieškinio pagrįstumo. (...) Kasacinio teismo praktikoje nėra nurodoma, kad teismai visais atvejais turi skirti ekspertizę, kada šalių pateikti įrodymai yra prieštaringi“, – tikino įstaiga.
Pasak jos, teismas teisingai įvertino, jog „DG VPP vystymo“ pasiūlytas virtualaus kaupiklio sprendinys neatitinka konkurso sąlygų.
LAT teigimu, Apeliacinis teismas turėjo vertinti įmonės specialisto išvadą, nepaisant to, kad jis neturėjo pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestato, nes tai nėra įtvirtinta ir įstatyme.
BNS rašė, kad Šiaulių kalėjimo konkursas įstrigo teismuose visoms jo nelaimėjusioms bendrovėms apskundus sprendimą laimėtoja pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomą įmonę „Spi 1“.
Apeliacinis teismas vasario viduryje nutarė, kad Kalėjimų tarnyba teisingai įvertino antroje vietoje likusios įmonės „Amberola“ pasiūlymą, o LAT balandžio 13 dieną įmonės skundą atsisakė priimti.
Tuo metu trečioje vietoje likusi NT plėtros grupės „Eika Group“ įmonė „Būsto projektai SPV“ toliau ginčijasi teisme, ar tarnyba teisėtai atmetė jos pasiūlymą įrengti saulės elektrines. Bendrovė prašo nutraukti PPP būdu skelbtą konkursą arba panaikinti 2024 metų gruodį sudarytą pasiūlymų eilę, iš naujo vertinti dalyvių pasiūlymus.
Savo ruožtu ketvirtoje vietoje konkurse likusi „DG VPP vystymas“ ginčijasi dviejose bylose – vienoje prašo pripažinti, jog Kalėjimų tarnyba netinkamai įvertino jos pasiūlymą, o kitoje – panaikinti sudarytą pasiūlymų eilę, atmesti konkursą laimėjusios įmonės „Spi 1“ pasiūlymą.
Kalėjimų tarnyba pernai gruodį BNS teigė, jog konkursas sustabdytas ir dėl jo bus sprendžiama teismams priėmus galutinį sprendimą. Tuo metu teisingumo ministrė Rita Tamašunienė šių metų kovą pareiškė, jog nėra poreikio statyti naują kalėjimą, užtektų modernizuoti esamas įkalinimo įstaigas.
Pagal projekto sąlygas privatus partneris Malavėniukų kaime PPP būdu turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kv. metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų.
