Daugiau nei du dešimtmečius Baltijos jūros priekrantėje žvejojančioms įmonėms galutinai nepavyko iš valstybės prisiteisti 1,4 mln. eurų už pastaruosius 15 metų panaikintą galimybę žvejoti kai kuriuose svarbiuose jūros priekrantės plotuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) birželio 10 dieną neskundžiama nutartimi atmetė įmonių „Pamario kopa“, „Mini molas“ ir „Saimeris“ skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo kovo sprendimą.
Konstatuota, kad pakeitus Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribas įmonės neprarado teisės juose užsiimti versline žvejyba, todėl nėra pagrindo mokėti kompensacijų.
„Lūkesčiai užsiimti tam tikra ūkine veikla neribotą laiką tomis pačiomis sąlygomis laikytini nepagrįstais, nes veiklos galimybes, be kita ko, riboja leidimo žvejoti Baltijos jūros priekrantėje terminas“, – rašoma LVAT nutartyje.
LVAT patvirtino ir ankstesnio teismo sprendimą, kad skundas teismui pareikštas praleidus trejų metų senaties terminą, todėl reikalavimus dėl žalos galima nagrinėti tik už laikotarpį nuo 2020 iki 2023 metų. Tačiau tuo metu ribos nebuvo mažintos.
„Pamario kopa“ siekė 424,6 tūkst. eurų žalos atlyginimo, o „Mini molas“ ir „Saimeris“ – solidariai 944,3 tūkst. eurų.
Bendrovės teismui aiškino, kad ne savo pasirinkimu buvo priskirtos tam tikriems žvejybos barams, jų plotai buvo sumažinti be jų sutikimo ir nuostolių kompensavimo, dėl to įmonės neteko galimybės žvejoti tam tikruose plotuose.
Jos 2022 metų rugsėjį Žemės ūkio ministerijos prašė apskaičiuoti ir atlyginti nuostolius nuo 2009 metų birželio, o nuostolių atlyginimas joms nepriklausytų tik tuo atveju, jei plotai būtų sumažinti siekiant atkurti žuvų išteklius, tačiau šiuo atveju, pasak jų, plotai mažėjo dėl Klaipėdos uosto veiklos.
Tuo metu ministerija teisme aiškino, kad dėl jos veiklos žuvų naudotojai negalėjo patirti nuostolių. Ji pabrėžė, kad įmonės galėjo teikti skundus, tačiau to nedarė. Be to, ministerijos duomenimis, po pakeitimo įmonių kasmet pagaunamos žuvies kiekis smarkiai nesumažėjo, o kai kuriais metais net gerokai didėjo.
Susisiekimo ministerija pabrėžė, kad žvejybos ribų tikslinimas susijęs su saugios laivybos reikalavimais, o ne su Klaipėdos uosto interesais. Be to, įmonės neįrodė patirtos žalos.
