Kubos komunistų partija trečiadienį patvirtino reformų paketą, kuriuo siekiama atverti daugiau sektorių privačioms investicijoms - šalis, patirianti Vašingtono spaudimą, išgyvena didelę ekonominę krizę.
Valstybinė televizija pranešė, kad „partijos Centro komitetas patvirtina naujus ekonominių ir socialinių pertvarkymų pasiūlymus“. Po neeilinio plenarinio posėdžio, kuriame buvo aptarta apie 20 reformų projektų, pranešta, kad pokyčiai apima didesnio kapitalo pritraukimą iš užsienyje gyvenančių kubiečių ir valstybės aparato mažinimą.
Anksčiau šioms vyriausybės inicijuotoms reformoms pritarė įtakingas buvęs prezidentas Raulis Castro.
Kubos vyriausybės reformų serija yra skubios priemonės desperatiškais laikais. Šalis kovoja su visuotiniu būtiniausių prekių trūkumu.
Prezidentas Miguelis Diazas-Canelis šias priemones pristatė kaip esmingiausias per daugelį metų.
R. Castro, plačiai laikomas tikruoju valdžios svertų turėtoju, plenariniame posėdyje perskaitytame laiške pasiūlymus įvardijo kaip „šiuo metu naudingiausius revoliucijai“.
Devyniasdešimtmetis R. Castro, kuriam Jungtinės Valstijos neseniai pateikė kaltinimus dėl dviejų civilinių lėktuvų numušimo prieš tris dešimtmečius, šaliai vadovavo 15 metų, 2006-aisiais pakeitęs savo brolį Fidelį.
Neaišku, ar šios reformos patenkins JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris siekia pakeisti Kubos ekonominį modelį, jei ne jos lyderius.
Kubos gaivinimas
D. Trumpo sausį įvesta naftos blokada atvedė jau ir taip merdinčią Kubos ekonomiką prie žlugimo ribos. Tai pasireiškia elektros energijos tiekimo sutrikimais, kartais trunkančiais ilgiau nei 30 valandų, bei maisto, kuro, geriamojo vandens ir vaistų stygiumi.
„Sveikinu bet kokius pokyčius, kurie padeda atgaivinti mirštantį pacientą“, – naujienų agentūrai AFP sakė vieno privataus prekybos centro Havanoje savininkas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, taip netiesiogiai užsimindamas apie Kubos ekonomiką.
Vyriausybė, derantis su Vašingtonu, užsiminė apie naujas investicijų galimybes saloje ir užsienyje gyvenantiems kubiečiams įvairiuose sektoriuose.
Prieš priimant sprendimą, ministras pirmininkas Manuelis Marrero socialiniame tinkle „X“ patikino, kad reformos „jokiu būdu nereiškia valstybės socialinės atsakomybės atsisakymo“.
Privatus verslas, kuriame gali dirbti iki 100 žmonių, buvo įteisintas 2021-aisiais ir tapo vis svarbesne salos ekonomikos dalimi.
M. Diazas-Canelis teigė, kad kubiečiams bus suteiktos tokios pačios sąlygos kaip ir užsienio investuotojams, kurių dalis neseniai pasitraukė iš Kubos dėl JAV sankcijų.
Jis taip pat paskelbė planus mažinti valstybės aparatą, mažinant ministerijų ir valstybės tarnautojų skaičių.
Kai kurios paskelbtos reformos yra ankstesnių pasiūlymų atkartojimas, pavyzdžiui, didesnės autonomijos suteikimas valstybinėms įmonėms, kurios sudaro maždaug 80 proc. visos ekonominės veiklos.
