Lietuvos bankas BVP augimo prognozę sumažino iki 2,7 proc. Tuo metu infliacija augs virš 5 proc. Vis dėlto Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, kad Lietuvos ekonomika yra stipri ir esame pakankamai aukšto pragyvenimo lygio šalis. „Mes kartais linkę apie save galvoti taip, kaip save suvokėme arba buvome prieš dešimtį metų“, – sako Gediminas Šimkus.
Pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi, trečiadienį paskelbusiu naujas prognozes, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Lietuvos žmonės vienu metu girdi dvi žinias: ekonomikos augimas lėtės, o kainos kils greičiau. Ką tai reiškia? Ar žmonės gali išlikti optimistai?
– Manau, Lietuvos žmonės, jeigu žiūrėti į rodiklius, yra pakankamai dideli optimistai, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais. Aišku, jie taip pat yra labai racionalūs ir reaguoja į tą neapibrėžtumą, kuris yra ekonominėje aplinkoje.
Matome, kad [žmonės – LRT.lt] prasčiau vertina ekonomikos būklę arba vertina, kad nedarbas gali išaugti. Vadinasi, nuotaikos yra šiek tiek subjurusios. Iš kitos pusės, [žmonės – LRT.lt] pakankamai pozityviai vertina savo finansinę padėtį. Augantys atlyginimai taip pat rodo, kad perkamoji galia yra auganti.
Grįžtant prie ekonomikos, lėčiau auganti ekonomika nereiškia, kad yra kažkas blogai. Lietuvos ekonomika auga, mes prognozuojame 2,7 proc., ir tai yra pakankamai spartus augimas visame gretimų ir kitų Europos Sąjungos valstybių kontekste.
Augimo prognozę sumažinome ne tiek dėl kažkokių pasikeitusių aplinkybių ar fundamentalių veiksnių, kiek [dėl to – LRT.lt], kad paties pirmo ketvirčio BVP rezultatai buvo kiek prastesni, negu tikėtasi anksčiau.
Kainų augimo prognozės mes taip pat nepakeitėme. Ir prieš ketvirtį sakėme, kad vidutinė metinė infliacija bus kiek didesnė negu 5 proc. Kitaip tariant, ekonomikos raidos trajektorija, kurią mes prognozavome prieš ketvirtį, iš principo lieka.
– O kas labiausiai privertė šitą sprendimą priimti, turiu galvoje tą lėtėjimą? Ar tai susiję, pavyzdžiui, su geopolitine situacija? Ar svarbiausiai su ja susijusi?
– Ne, ne. Geopolitinę situaciją mes jau buvome įvertinę prieš ketvirtį, su kuriuo ir lyginame, kai kalbame apie lėtėjimą.
Kaip sakiau, tai yra labiau techniniai veiksniai. Iš principo, kokia buvo žiema. Žiema Lietuvoje buvo gana atšiauri – buvo sumažėjusios statybos, nekilnojamojo turto operacijos ir kai kurie kiti veiksniai. Tai lėmė, kad pirmo ketvirčio augimas, palyginti su ketvirčiu prieš tai, buvo neigiamas. Ir mes jau dabar, birželio viduryje, kalbėdami apie visus metus, šitą neigiamą ketvirtinį pokytį turime įtraukti į prognozes. Atitinkamai tai atsispindi ir metiniuose rezultatuose.
Bet čia yra vienas „bet“. BVP statistiką, ypač pirmų ketvirčių, įvertina įvairiais modeliais, ir dažnai tie skaičiai yra peržiūrimi. Turiu tokį požiūrį, kad galbūt pirmo ketvirčio neigiamas ketvirtinis pokytis taip pat bus peržiūrėtas. Beje, antras įvertis buvo geresnis negu pirmas, tai galbūt dar vėlesni įverčiai bus taip pat geresni. Aišku, mes apie tai jau nekalbėsime, nes tai bus kada nors ateityje ir nebeaktualu.
– Tai mes galime pasakyti, kad tai nėra signalas, jog Lietuvos ekonomika pradeda lėtėti greičiau, nei buvo tikėtasi?
– Ne, tai nėra signalas. Iš tikrųjų mūsų signalas buvo priešingas. Lietuvos ekonomika demonstruoja didelį atsparumą. Mes turime vieną aukščiausių investicijų lygių, turime besikeičiančią ekonomiką, kuri keičiasi į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką ne tik prekėse, bet ir paslaugose. Turime diversifikuotą ekonomiką, eksportuojame tiek prekes į įvairias rinkas, tiek ir žiniomis, kompetencija grįstas paslaugas į įvairius sektorius. Mes turime augančią perkamąją galią.
Taip, infliacija padidėjo, bet darbo užmokestis Lietuvoje auga sparčiai ir perkamoji galia, nors ir lėčiau, toliau tebėra didėjanti ir paskatina vartojimą. Mes turime laikiną, vienų laimei, kitų nelaimei, veiksnį, t. y. antrosios pakopos pinigus, kurie atėjo į ekonomiką ir šiuo sunkesniu laikotarpiu vėlgi ją pagyvina.
Žiūrint makroekonominiu mastu, jeigu pusantro milijardo arba pusė tų pinigų, kurie grįžo iš pirmos bangos atsiimant, anksčiau ar vėliau ateis į ekonomiką, tai iš principo padengtų visą išaugusį energetinių kainų poveikį ekonomikai.
– Gerai, jūs užsiminėte apie tuos 3 milijardus, kuriuos gyventojai per pirmą ketvirtį atsiėmė iš savo pensijų fondų. Kokį poveikį tie pinigai gali daryti ekonomikai ilguoju laikotarpiu?
– Štai ilguoju laikotarpiu turbūt yra klausimas, ar tai turės didesnį poveikį. Labiau tai turi poveikį trumpuoju laikotarpiu, nes didelė pinigų dalis įliejama į ekonomiką dabar. Matome, kur pagyvėjo prekyba – tai buvo ilgesnio vartojimo prekės, ar tai būtų elektronika, ar baldai, ar dar kas nors, dažnai importuojami produktai. Dalis grąžino lėšas bankams ar kitoms kredito įstaigoms, apmokėdami būsto ar vartojimo paskolas. Visgi liūto dalis vis dar liko indėliuose. Rodos, 2 milijardai vis dar liko indėliais bankuose. Iš tikrųjų klausimas, kaip jie bus panaudoti, ar gyventojai juos panaudos.
Čia dažnai mes lyginamės su Estija, kuri taip pat turėjo panašią reformą, bet reikia pasakyti, kad tas palyginimas nebūtų labai taiklus, nes vien per pirmą ketvirtį Lietuvoje buvo atsiimta proporcingai 40 proc. visų kaupiančiųjų tiek, kiek buvo atsiimta Estijoje per visą reformą.
– Taip, tą pirmą ketvirtį 40 proc. atsiėmė 3 milijardus. Dabar kaip tik birželį baigėsi tas antras ketvirtis, kai vėl galima teikti, ta antroji banga. Gal turite prognozę, kiek dabar procentų gali būti ir kokia tai galėtų būti suma?
– Liko gana mažai palaukti, kad nereikėtų prognozuoti, o pamatytume realiais skaičiais, kas ten yra. Vienareikšmiškai, tai bus kur kas mažesni skaičiai, bet, mūsų žiniomis, atsiėmimas toliau vyksta.
– Dar norėjau paklausti apie atlyginimų augimą Lietuvoje – ar jis irgi skatina infliaciją?
– Taip, atlyginimų augimas prisideda prie infliacijos, bet čia, manau, yra šiek tiek kitoks prisidėjimas. Tai nėra išorinis veiksnys, kurį infliacijos požiūriu mes tiesiog importuotume, pavyzdžiui, per didesnes energijos, žaliavų ar maisto kainas pasaulinėse rinkose ir panašiai.
Tai mūsų vidaus veiksnys, kuris veikia jau ne tik kainas, bet ir apskritai konkurencingumą plačiau. Darbo užmokestis taip pat didina perkamąją galią, tai negali vienareikšmiškai to vertinti kaip neigiamo infliaciją skatinančio veiksnio. Mūsų visuomenė ir visa ekonominė gerovė yra kuriama tam, kad žmonių pajamos būtų didesnės.
Visgi darbo užmokestis – taip, jis paskatina infliaciją. Kai kurie darbo užmokesčio elementai yra didinami diskretiniais sprendimais, pavyzdžiui, minimali mėnesinė alga. Tiesiog Vyriausybė galų gale priima sprendimą ir tai vis tiek vėliau atsispindi infliacijos skaičiuose. Gana nedidelė dalis, bet vis tiek atsispindi.
Reikia paminėti ir kitą dalyką. Tai, kad Lietuvoje faktiškai jau 15 metų sparčiai auga atlyginimai skaičiais, kurie arba yra artimi dviženkliams, arba net kai kuriais etapais viršijo dviženklius, rodo taip pat ir mūsų ekonomikos stiprybę ir raidą. Šita ekonomika sugebėjo kurti tokią pridėtinę vertę, kad šitie atlyginimai būtų mokami, ir mes matome to rezultatus.
Ekonomika yra stipri, atspari, pakankamai diversifikuota ir auganti net ir tokio didžiulio neapibrėžtumo sąlygomis. Mes kartais linkę apie save galvoti taip, kaip save suvokėme arba buvome prieš dešimtį metų – maždaug, pigios darbo jėgos, technologiškai atsilikusi valstybė ir panašiai. Ne, mes pakankamai aukšto pragyvenimo lygio šalis.
– Lietuvos bankas prognozuoja, kad atlyginimų augimas bus 7–8 proc. Kaip ilgai tas atlyginimų augimas dar vis dėlto lenks infliacijos rodiklį, kurio prognozė yra 5 proc.?
– Manau, kad dar gana ilgai. Ir nebūtinai tik dėl atlyginimo augimo, bet ir dėl to, kad infliacija turėtų rimti. Na, nebent vėl kažkas įvyks, o tų juodųjų gulbių pastaruoju metu vyksta pakankamai.
– Kaip manote, kada infliacija turėtų rimti?
– Mes jau turėtume matyti pradedant kitais metais. Mūsų prognozė rodo, kad kitais metais vidutinė metinė [infliacija bus – LRT.lt] kiek daugiau negu 3 proc., o paskui grįžta į daugmaž 2,5 proc. lygį. Aš čia pabrėžiu vidutinę metinę, nes jeigu žiūrėtume metinę, tai, pavyzdžiui, [palyginus – LRT.lt] šių metų vieną mėnesį su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, tie skaičiai gali būti šiek tiek didesni. Atlyginimų augimas irgi turėtų rimti ilgainiui, tiesiog kitaip negali būti.
– O dabar gyventojai turi ruoštis infliacijos šuoliui, tai yra dideliam kainų augimui?
– Nepavadinčiau to „dideliu“, nes mes jokiu būdu nesame daugiau mažiau toje pačioje situacijoje, kurioje buvome 2022 m., ir tikrai neprognozuojame, kad infliacija bus arti 20 proc. Mes kalbame apie vidutinę metinę 5 proc. infliaciją.
Taip, ji yra padidėjusi, taip, yra nemaloni, ir taip, yra reikalingi sprendimai, kurie šitą infliaciją valdytų. Ir čia galėčiau grįžti prie Europos Centrinio Banko Valdančiosios tarybos sprendimo praėjusią savaitę padidinti bazines palūkanų normas būtent siekiant, kad visi šitie infliacijos lūkesčiai – jie taip pat yra labai svarbūs, ypač ilgalaikiai, – liktų įtvirtinti ties infliacijos tikslu ir infliacija, vadinkime taip, nesieskaluotų į antrinius efektus.
– Pone G. Šimkau, du klausimai, kurie susiję su naująja valdančiąja koalicija. Būsimuoju premjeru įvardijamas Mindaugas Sinkevičius pareiškė sieksiantis, kad nuo kitų metų tėvams būtų mokama jų buvusioms pajamoms lygi vaiko priežiūros išmoka. Tam reikėtų apie 70 milijonų. Ar ekonomikos augimo, na, tokio lėtėjimo, laikotarpiu, ką jūs prognozuojate, tai yra išmintingas sprendimas?
– Man atrodo, čia susiduria kelios klausimo dimensijos. Pirma, Lietuva tikrai susiduria su precedento neturinčia demografine problema, turiu omenyje ir mažą gimstamumą, ir senėjančią visuomenę. Suprantama būtinybė skatinti gimstamumą Lietuvoje – čia yra viena medalio pusė.
Kita medalio pusė yra įtempta viešųjų finansų padėtis, į kurią jūs referuojate, ir auganti skola. Ir klausimas, kaip visa tai suderinti. Jeigu gerai suprantu, esame susidūrę su panašiu siūlymu, turbūt įgyvendintu prieš kelerius metus, kurio buvo atsisakyta. Aš tai suprantu kaip pasiūlymą. Iš tikrųjų, esant naujoms aplinkybėms, jis vertas diskusijų ir svarstymų. Tikrai negalėčiau pasakyti nei „taip“, nei „ne“. Man atrodo, tiesiog yra pasikeitusios aplinkybės ir <...> mes šiuos pasiūlymus turime iš naujo matyti ir vertinti.
