Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam Elektros energetikos įstatymo projektui, kuriuo siekiama išplėsti vartotojų galimybes, stiprinti jų teises ir sudaryti sąlygas aktyviau dalyvauti elektros energijos rinkoje.
„Siūlome pokyčius, kurie stiprina vartotojo poziciją elektros energijos rinkoje, suteikia vartotojams daugiau lankstumo keičiant elektros energijos nepriklausomus tiekėjus ir planus, taip pat daugiau pasirinkimo ir daugiau galimybių praktiškai pasinaudoti žaliosios energetikos teikiama nauda. Norime, kad vartotojai turėtų daugiau galimybių pasirinkti, kaip perka, kaip vartoja ir kaip panaudoja pasigamintą elektros energiją“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Vienas siūlomų pokyčių – galimybė vartotojams viename objekte sudaryti daugiau nei vieną elektros energijos tiekimo sutartį su skirtingais tiekėjais. Tikimasi, jog tai leis skirtingoms reikmėms pasirinkti skirtingus tiekimo planus – pavyzdžiui, elektromobilio įkrovimui rinktis biržos kainos planą, o šildymui – fiksuotos kainos sutartį.
Taip pat siūloma gyventojams, kurių objekte įrengtas išmanusis elektros apskaitos prietaisas, suteikti galimybę nepriklausomą elektros tiekėją pakeisti per 2 darbo dienas. Tikimasi, kad tai paskatins konkurenciją tarp nepriklausomų tiekėjų ir leis vartotojams greičiau reaguoti į palankesnius pasiūlymus rinkoje. Be to, per 2 darbo dienas bus galima pakeisti ir nepriklausomo tiekėjo siūlomą elektros energijos tiekimo planą ar persiuntimo tarifo planą.
Naujas modelis dalijimuisi elektra
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti elektros energijos dalijimosi modelį, pagal kurį gaminantys ir aktyvieji vartotojai galėtų dalytis pertekline ar sukaupta elektros energija su kitu aktyviojo vartotojo objektu.
„Šis principas yra artimas jau veikiančiam modeliui, kai gaminantis vartotojas gali priskirti dalį savo elektrinės sugeneruotos energijos jam priklausantiems objektams, tik pagal naują modelį dalis energijos galėtų būti priskiriama ir kito asmens objektui. Energiją gaunanti šalis turėtų veikti aktyviojo vartotojo statusu, jai būtų taikomas vadinamasis grynasis atsiskaitymas, o priskirtos elektros energijos vertė būtų kaupiama virtualioje piniginėje pas tiekėją ir naudojama būsimoms elektros sąskaitoms dengti. Elektra besidalinantis gaminantis vartotojas neprarastų savo turimo dvipusės apskaitos modelio ir jam taikomų apskaitos sąlygų“, – teigiama pranešime.
Skelbiama, jog šis modelis gali būti naudingas gyventojams, kurie dėl finansinių ar techninių priežasčių negali patys įsirengti elektrinės. Jis sudarytų galimybę platesniam vartotojų ratui naudotis žaliosios energetikos nauda, mažinti elektros išlaidas ir kurtų erdvę socialiai orientuotoms iniciatyvoms, pavyzdžiui, kai dalis elektrinės naudos skiriama mažesnes pajamas gaunančiai šeimai.
Tikimasi, kad toks modelis paskatins naujų paslaugų ir platformų atsiradimą bei prisidės prie žaliosios energetikos plėtros Lietuvoje.
Nurodoma, jog siūlomi pakeitimai turės teigiamos įtakos tiek gyventojams, tiek verslui – didesnė konkurencija tarp elektros energijos tiekėjų gali lemti palankesnes kainas ir aukštesnę paslaugų kokybę, o lankstesni sprendimai sudarys galimybes efektyviau valdyti elektros energijos vartojimą bei išlaidas.
Verslo subjektai galės geriau išnaudoti turimus atsinaujinančios energijos pajėgumus ir vykdyti veiklą tvariau.
Projektu taip pat patikslinamos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių keitimo ir vartotojų informavimo apie sutarties sąlygų pakeitimus procedūros, elektros energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji galia ne mažesnė kaip 1 MW, atleidimo nuo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų rinkimo sąlygos, taip pat nuostatos dėl skirstomųjų tinklų technologinės plėtros sąlygų ir servitutų kompensavimo. Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti aiškesnę, stabilesnę ir labiau prognozuojamą teisinę aplinką.
Siūlomiems įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Vyriausybė – už naujus reikalavimus laivų agentams ir savininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui keisti reikalavimus laivų agentams ir laivų valdytojams.
Kaip teigiama Susisiekimo ministerijos parengtose Prekybinės laivybos ir Saugios laivybos įstatymų pataisose, jiems nebereikės turėti savo įrenginių, patalpų, informavimo priemonių.
Taip pat numatoma patikslinti nuostatas dėl įsiskolinimo uosto valdytojams vertinimo bei išsilavinimo, užsienio kalbos mokėjimo ir darbo patirties reikalavimų, susiaurinti šių apimtis.
Ministerijos vertinimu, dabartinė agentų veiklos priežiūra nėra nuosekli, o reikalavimai jiems pertekliniai ir neaiškūs.
Be to, laivo valdytojas, pasamdęs ar atleidęs jūrininką – trečiųjų šalių pilietį – privalėtų informuoti apie tai Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA), kuri prireikus teiktų duomenis nacionalinio saugumo, migracijos, sienų apsaugos ar nusikalstamų veikų prevencijos institucijoms.
Ministerija pažymi, kad Valstybės saugumo departamentas yra nustatęs rizikas, susijusias su tokių jūrininkų buvimu Lietuvos uostuose.
Siūloma nustatyti, kad locmano liudijimas pasibaigus jo galiojimui išduodamas iš naujo be kvalifikacijos įvertinimo, jeigu jis nesiekia aukštesnės kvalifikacijos. Dokumentas galėtų būti panaikinamas, jei jis nedirba ilgiau kaip 6 mėnesius.
Krovos įmonėms būtų leidžiama pasitelkti kitos įmonės darbuotojus ir įrangą, bet ji turėtų turėti bent 200 tūkst. eurų civilinės atsakomybės draudimą. Dabar krovos įmonės gali naudotis tik savo įranga ir darbuotojais, o tai riboja lankstesnį darbą, teigia ministerija.
Pataisas toliau svarstys Seimas, o priėmus jos turėtų įsigalioti nuo šių metų lapkričio.
