Angoloje aptikta dešimtys naujų rūšių – tarp jų ultravioletinėje šviesoje švytintis voras

LRT.lt 2026.06.17 21:28
Angoloje rasta nauja rūšis | Nicky Bay / The Wilderness Project nuotr.
00:00
|
00:00
00:00

Mokslinės ekspedicijos į atokų Lisimos plokščiakalnį Angoloje metu rasta dešimtys mokslo pasauliui nežinomų rūšių, tarp kurių – aštuonios dar neaprašytos laumžirgių rūšys, trys naujos žiogų rūšys ir apie 60 mokslo pasauliui naujų naktinių ir dieninių drugelių rūšių. Tyrimą 2026 m. vasarį atliko ekspedicijoje „Cassai Life Atlas“, kuri yra projekto „The Wilderness Project“ dalis, dalyvavę mokslininkai.

Laumžirgiai, naktiniai drugeliai ir žiogai

Ekspedicijos metu užregistruotos 103 skirtingasparnių ir vienodasparnių žirgelių (laumžirgių) rūšys, todėl bendras Lisimos regione žinomų rūšių skaičius išaugo iki 163. Iš jų 34 rūšys Lisimoje nebuvo užregistruotos anksčiau, o 6 buvo įtrauktos į Angolos nacionalinį sąrašą. Aštuonios 2019 m. aptiktos ir iki šiol neaprašytos rūšys šiuo metu yra oficialiai aprašomos.

„Iš smėlingo Lisimos plokščiakalnio trykšta vienas iš skaidriausių ir patikimiausių gėlo vandens šaltinių Afrikoje. Tai atsispindi regione gyvenančių skirtingasparnių ir vienodasparnių žirgelių rūšių įvairovėje – čia aptinkama keletas labai specifinių rūšių, kurių niekur kitur kol kas nebuvo rasta“, – sakė žinomas laumžirgių specialistas ir Nyderlandų biologinės įvairovės centro „Naturalis“ bendradarbis dr. Klaasas-Douwe B. Dijkstra.

Tyrimo metu užregistruoti 47 žiogų ir svirplių taksonai, tarp kurių – trys mokslo pasauliui iki šiol nežinomi. Šis skaičius augs, nes daugelis žiogų ir vabzdžių maldininkų egzempliorių dar laukia specialistų tyrimo.

Be to, buvo užregistruota daugiau nei 1 000 dieninių ir naktinių drugių, o tarp sprindžių pastebėtas neįprastas Kongo drėgnųjų miškų, Pietų Afrikos Respublikos Kapo regiono finbošo (didele biologine įvairove pasižyminčios krūmynų juostos – LRT) ir miombo miškų rūšių susimaišymas, taip pat ryškūs rūšių sudėties pokyčiai net ir nedideliais atstumais bei tarp skirtingų vandens baseinų. Išauginus vikšrus, 25 sprindžių rūšys buvo susietos su 19 mitybinių augalų rūšių iš 13 augalų šeimų; 8 iš išaugintų naktinių drugelių, atrodo, dar nebuvo aprašyti. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad iki 6 proc. visų užregistruotų naktinių drugelių rūšių gali būti naujos mokslui.

Taip pat buvo paimta vabalų, vorų ir skorpionų pavyzdžių, tačiau duomenys apie juos bus paskelbti tik atlikus nuodugnius tyrimus laboratorijoje. Vienas jų – ultravioletinėje šviesoje švytintis voras. Biofluorescencija pasižymi kelios vorų rūšys, dauguma skorpionų bei solpūgų, tačiau jos
funkcija nėra iki galo aiški; tikėtina, kad ši savybė naudojama poravimuisi, grobio pritraukimui, maskuotei arba sąveikai su plėšrūnais.

„Šios upių ištakos ne tik gyvybiškai svarbios biologinei įvairovei, bet ir aprūpina vandeniu, užtikrina ekologinį atsparumą bei palaiko žmonių pragyvenimo šaltinius toli žemupyje. Siekiant veiksmingai apsaugoti visą sistemą, būtina gerai suprasti čia vyraujančią biologinę įvairovę.“ – sakė ekspedicijos vadovas, aplinkos apsaugos ekologas Robas Tayloras.

Ropliai, varlės ir šikšnosparniai

Atlikus herpetologinį tyrimą užregistruoti 47 taksonai – 24 varliagyvių ir 23 roplių – tai reiškia, kad per vieną liūčių sezono metu atliktą tyrimą pavyko užfiksuoti didelę dalį žinomos šio regiono faunos. Tarp reikšmingiausių radinių: gaboninė angis, žalioji medlaipė angis, Angolos kobra ir gausus pelkinių varlių būrys, liudijantis apie Lisimos šlapynių ir pelkėtų miškų ekologinę svarbą.

Urvuose aptikę Pietų Afrikos balnanosį šikšnosparnį ir abisininį pasagnosį šikšnosparnį bei su jais siejamus ektoparazitus mokslininkai atskleidė dar vieną ekologinių sąveikų lygmenį.

Augalai

Atliekant augalų tyrimą iš miombo miškų, drėgnų pievų, šlapynių, pelkėtų miškų, upių pakrančių ir uolėtų upelių buveinių surinkta daugiau nei 320 pavyzdžių – tai liudija apie kraštovaizdžio, nedideliame plote talpinančio keletą skirtingų ekosistemų, botaninį turtingumą.

„Ekspedicijos metu pastebėjau, kad daugelio gyvūnų grupių populiacijos yra retos, tačiau tai nestebina, turint omenyje mažą maistinių medžiagų kiekį šio regiono dirvožemyje, – sakė Gorongosoje, Mozambike, įsikūrusios E. O. Wilsono biologinės įvairovės laboratorijos direktorius dr. Piotras Naskreckis. – Mane nustebino naujų vabzdžių rūšių, kurias pavyko surinkti, gausa – dalis jų, tikėtina, yra endeminės šiam regionui.“

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą