Savivaldybių asociacija kritikuoja naują visuomenei naudingos veiklos tvarką ir abejoja, ar ji paskatins gaunančiuosius socialines pašalpas grįžti į darbą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė sako, pokyčių reikėjo, nes visuomenei naudinga veikla didina atskirtį.
Įrankiai Vievio seniūnijoje paruošti, tik turėję dirbti trys socialinių pašalpų gavėjai, rytą taip ir neatėjo.
Seniūnė sako, taip būna dažnai, nors darbo yra visada. Elektrėnų savivaldybėje visuomenei naudinga veikla – 16 valandų per mėnesį.
„Dažniausiai sulaukiame darbuotojų lietingą dieną, kada jie žino, kad lauke negalės dirbti viešose erdvėse, bet taip, mes kontrolės neturime. Džiaugiamės, kai ateina, nes tai yra didelė pagalba mums“, – patirtimi dalijosi Vievio seniūnė Kristina Vitartė.
Elektrėniškė Jevgenija sako, visuomenei naudingos veiklos imasi dvi dienas per mėnesį.
„Dabar sezonas, vasara, mokiniai eina, būna numeta šiukšlių, surenkame“, – kalbėjo Elektrėnų gyventoja Jevgenija.
Savivaldybės gaunantiems socialinę pašalpą, galėjo pasiūlyti: dalyvauti Užimtumo didinimo programoje arba rinktis visuomenei naudingą veiklą.
Pasikeitus tvarkai, savivaldybės pirmiausia turi pasiūlyti dalyvauti programoje.
„Užimtumo didinimo programa padeda būtent žmogui išsiaiškinti individualius jo poreikius ir galimybes ir jis gali gauti jam reikalingus mokymus, tokius kaip motyvacijos mokymai, finansinio raštingumo mokymai, priklausomybių konsultantas ar antstolių problemų išsprendimo pagalbą“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.
Elektrėnų savivaldybės atstovė sako, programa labai naudinga, tačiau savivaldybių asociacijos duomenimis, joje vietų yra tik trečdaliui visų nedirbančiųjų.
Į ją nepatekę greičiausiai taps socialinės pašalpos gavėjais.
„Kai su ministerija kalbėjome apie įstatymo pokyčius ir buvo kalba, gerai, tikrai logiška užimtumo didinimo programoje dalyvius mokinti, įgūdžius lavinti, bet turime finansavimą tai programai tikrai gauti pakankamą. Deja to neįvyko“, – teigė Elektrėnų savivaldybės skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė.
Keičiant tvarką atsižvelgta į mokslininkų įžvalgas
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės, savivaldybės dabar gali piniginei socialinei paramai gautas lėšas perskirstyti ir daugiau jų skirti programai.
„Jeigu žmogus gauna socialinę pašalpą ilgiau negu tris mėnesius iš eilės ir atsisako dalyvauti savivaldybės parengtoje užimtumo didinimo programoje, tuomet tokius asmenis ir turi teisę pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grupės vadovė Svetlana Kulpina.
Pasak ministerijos atstovės, keičiant tvarką atsižvelgta į mokslininkų įžvalgas.
„Visuomenei naudinga veikla stigmatizuoja žmones ir dalis žmonių, kurie iš esmės pagal savo pajamas turėtų teisė į piniginę socialinę paramą, nesikreipia dėl to, kad jie iš karto pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai“, – kalbėjo S. Kulpina.
Likus penkeriems metams iki pensijos, visuomenei naudingos veiklos socialinių pašalpų gavėjams nebus galima siūlyti.
„Jei žmogus norės, kaip lietuvių liaudies patarlėje – bėrio nesustabdysi, juodbėrio nepavysi – norės ir dirbs, norės ir dalyvaus, ar bus pasiūlytos jam kitos alternatyvios kažkokios paslaugos ar galimybės“, – M. Venslovienė.
„Taip pat palikta nuostata, kad gydytojų konsultacinės komisijos gali nuspręsti ir gali pažymas išduoti, kad žmogus negali atlikti visuomenei naudingos veiklos, nors gydytojų konsultacinių komisijų nuostatose tos funkcijos nėra“, – į dar vieną naujos tvarkos ydą dėmesį atkreipė V. Šimkūnienė.
Ministerija siūlo, kad įdarbinę asmenis pagal užimtumo didinimo programą, darbdaviai socialinio draudimo įmokas mokėtų nuo faktinio darbo užmokesčio, o ne nuo minimalios mėnesinės algos.
