Likviduojamos viešosios įstaigos „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, valdančios vadinamus Maskvos namus Vilniuje, kreditoriams nusprendus nurašyti pastatą ir jį perduoti Vilniui, sostinės valdžia abejoja, ar toks sprendimas galėjo būti priimtas, ir kreipėsi į teismą.
Kaip BNS teigė savivaldybė, ieškinys teismui pateiktas kilus teisinėms abejonėms, ar kreditoriai galėjo nurašyti Maskvos namus.
„Bankrutuojančios įstaigos kreditorių susirinkimo sprendimai bet kokiu atveju turi atitikti įstatymą, tačiau savivaldybei kilo teisinių abejonių, ar kreditoriai galėjo nurašyti ginčo pastatą. Dėl to ir buvo pateiktas skundas teismui“, – komentare BNS nurodė Vilniaus valdžia.
„Kilo abejonių dėl įstatyminių sąlygų, leidžiančių kreditoriams nurašyti turtą, išpildymo, taip pat dėl paties ginčo pastato statuso kaip neteisėtos statybos, tai yra, galimybės dalyvauti civilinėje apyvartoje, perduodant jį savivaldybei“, – pridūrė ji.

Pirmasis posėdis Vilniaus apygardos teisme numatytas birželio 12 dieną, rodo teismų informacinė sistema „Liteko“.
Maskvos namų kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bei „Sodra“ – sprendimą priėmė vadovaudamiesi Juridinių asmenų nemokumo įstatymu, pagal kurį nurašomas pastatas perduodamas savivaldybei, kurios teritorijoje jis yra. Tai gegužės viduryje BNS patvirtino miesto valdžia bei Statybos inspekcija.
Tuomet savivaldybė teigė, kad jei vis tik ji nuspręstų pastato neperimti, galutinį sprendimą turėtų priimti teismas.
Tuo metu ketverius metus nepavykstant įgyvendinti teismo sprendimo nugriauti pastatą Vilniaus valdžia sakė, kad konsultuojamasi su Aplinkos ministerija, kaip greičiausiai ir pigiausiai tai padaryti.
„Vilniaus miesto savivaldybės esminis prioritetas išlieka toks pat – kuo greičiau nugriauti Maskvos namus, todėl yra priimami atitinkami sprendimai, konsultuojamasis su Aplinkos ministerija dėl to, kaip greičiausiai ir pigiausiai nugriauti objektą“, – BNS tikino savivaldybė.
BNS rašė, Aplinkos ministerijos iniciatyva deramasi dėl taikos sutarties – siekiama susitarti, jog už pastato griovimą nebebūtų atsakinga Statybos inspekcija, o šią pareigą iš jos perimtų kita šalis – įmonė, kuri apsiimtų darbus atlikti savo ar kitomis privačiomis lėšomis, užsimenama, jog atsakomybę galėtų prisiimti ir savivaldybė.
Ministras Kastytis Žuromskas gegužės viduryje BNS teigė, jog taikos sutartis būtų pasirašoma tarp Statybos inspekcijos, bankrutuojančios įstaigos „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius „Šatrijos biuras“, bei įmonės, kuri iš inspekcijos perimtų pareigą savo lėšomis organizuoti bei atlikti statinio griovimo darbus.
Tiek ministras, savivaldybė bei Statybos inspekcija nurodė negalinčios atskleisti galimų sutarties sąlygų.
Pasirašius taikos sutartį ją dar turėtų patvirtinti teismas. Statybos inspekcijos atstovė Viktorija Šinkūnienė BNS teigė, kad pagal teisės aktus ginčą baigti taikos sutartimi galima bet kurioje proceso stadijoje.
Kaip skelbė BNS, Maskvos namų šalia sostinės centro ir naujo verslo bei būsto komplekso buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje idėja vystyta nuo 2004-ųjų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-ųjų gruodį pripažino savivaldybės išduotą statybos leidimą negaliojančiu ir įpareigojo statytoją – viešąją įstaigą „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ gauti naują leidimą bei pagal jį pertvarkyti statinį.
Įstaigai to nepadarius, ji įpareigota pastatą nugriauti, o nevykdžius ir šio įpareigojimo, griovimą 2022 metais leista organizuoti Statybos inspekcijai.




