Šiaulių regiono atliekų centrui (ŠRATC) ir dažnai nuotoliu dirbančiam jo vadovui Žilvinui Šilgaliui – kritikos strėlės iš dalies įmonės dalininkų, aplinkosaugininkų. Nepasitenkinimą sukėlė milijoninių investicijų neatperkanti maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo įranga ir į sąvartyną plūstantys kalnai nesutvarkytų didžiagabaričių atliekų.
Dalis dalininkų nėra patenkinti ŠRATC vadovo Ž. Šilgalio darbu, mat šis labai dažnai dirba nuotoliu. Buvo kilę net įtarimų, kad jis vadovauja ir iš užsienio kurortų – Kanarų salyno, Balio salos Indonezijoje.
Tiesa, priekaištus žeria tik mažieji dalininkai. Daugiau kaip trečdalį dalininkų kapitalo valdančios Šiaulių miesto savivaldybės atsakymas dėl galimo vadovavimo iš užsienio skamba taip: „Nerenkame asmeninių įstaigos vadovo duomenų.“
Situacija netenkina ir aplinkosaugininkų, kuriems akis bado netvarka. ŠRATC dalininkės prieš kelias dienas gavo Aplinkos kokybės departamento raštą su įvardintais atliekas tvarkančios įmonės veiklos trūkumais.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Dalies Šiaulių regiono savivaldybių vadovai nėra patenkinti ŠRATC direktoriumi Ž. Šilgaliu, nes jis itin dažnai dirba nuotoliu.
- Kilo net įtarimų, kad ŠRATC direktorius įmonei vadovauja būdamas užsienio kurortuose – Kanaruose ar Balio saloje.
- ŠRATC nepasirašė naujos sutarties su didžiagabaričių atliekų tvarkytoju, todėl neapdorotos atliekos verčiamos tiesiai į sąvartyną.
- ŠRATC į maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūrą investavo 4,27 mln. eurų, bet įranga naudojama retai.
- Aplinkos kokybės departamentas atsiuntė regiono savivaldybėms raštą, kuriame baksnojama į ŠRATC veiklos trūkumus.
Išvydo sofų kalną
Šiaulių miesto taryba šių metų balandį 13,3 proc. padidino miestiečiams rinkliavą už atliekų surinkimą.
Opozicijos atstovai nutarė apsilankyti ŠRATC ir savomis akimis pamatyti, kaip tvarkomos atliekos. Išvyką į Šiaulių rajoną susiorganizavo Martynas Šiurkus ir Artūras Vladas Balsys.
Politikai išvydo į Aukštrakių sąvartyną atvažiuojantį sunkvežimį su sofų, minkštasuolių kupina puspriekabe.
Svečiai dar labiau nustebo, kai iš darbuotojų išgirdo, jog baldai bus vežami tiesiai į kaupą.
Darbuotojai paaiškino, kad sutartis su didžiagabarites atliekas tvarkančia įmone pasibaigė, o nauja – nepasirašyta.
Iš vadovo – tyla
LRT.lt naujienų portalas nusiuntė klausimus ŠRATC vadovui Ž. Šilgaliui, bet šis į juos neatsakė. Atsakymus žurnalistui pateikė įmonės viešųjų ryšių specialistė Rasa Gelžinytė.
Ji patvirtino, kad šių metų sausio 16 d. baigėsi 2 metų sutartis su bendrove „Virginijus ir Ko“, kuri teikė didelių gabaritų atliekų – medinių, plastikinių ir minkštųjų baldų bei jų dalių, tekstilės – tvarkymo paslaugą.
Pasak R. Gelžinytės, ŠRATC valdyba pritarė rengti naują konkursą ir numatė maksimalią sutarties 2 metams vertę – 919,6 tūkst. eurų.
Tačiau konkursas neįvyko, nes visi dalyviai dirbti pasisiūlė už didesnę kainą. Todėl į sąvartyną imta versti neapdorotas didžiagabarites atliekas.
Praėjusiais metais į sąvartyną pateko 97,3 tonos šiai kategorijai priskiriamų atliekų, o šiemet iki birželio – net 1739 tonos.
Pasak R. Gelžinytės, tai yra legalu – laikiną leidimą išdavė Aplinkos apsaugos agentūra: „Kai tik bus sudaryta nauja sutartis, šių atliekų šalinimas bus nedelsiant nutrauktas ir minkštų baldų atliekos bus perduodamos paslaugų teikėjui galutinai sutvarkyti, nepaisant to, kad tokios paslaugos kainuoja žymiai brangiau, nei šalinimas sąvartyne.“
Darbovietėje būna retai
R. Gelžinytė patvirtino, kad ŠRATC vadovas darbo vietoje išties būna ne kasdien.
Jos duomenimis, per 2025 m. Ž. Šilgalis į darbovietę Šiauliuose buvo atvykęs 80, nuotoliu dirbo 105, komandiruotėse praleido 31, o 36 darbo dienas atostogavo.
„2026 m. ŠRATC direktorius darbo vietoje dirbo 23 darbo dienas, nuotoliniu būdu – 33 darbo dienas, komandiruotėse buvo 4 darbo dienas, atostogavo – 22 darbo dienas“, – teigiama ŠRATC darbuotojos atsiųstame rašte.
Pasak R. Gelžinytės, galimybė direktoriui dirbti nuotoliu numatyta darbo sutartyje: „ŠRATC yra sudarytos visos techninės ir organizacinės sąlygos efektyviam nuotoliniam darbui: užtikrinta saugi prieiga prie dokumentų valdymo ir kitų vidinių sistemų per VPN, galimybė dokumentus pasirašyti elektroniniu parašu, operatyviai paskirstyti užduotis atsakingiems darbuotojams bei užtikrinti nenutrūkstamą įstaigos veiklą.“
Į klausimą, kiek laiko vadovas dirba iš užsienio, atsakymo nebuvo: „Įstaiga atskiros apskaitos, kiek nuotolinio darbo dienų buvo dirbta iš užsienio, neveda.“
Įrangą paleidžia ne kasdien
ŠRATC įgyvendino europinį projektą ir įsirengė maisto ir virtuvės atliekų (MVA) surinkimo ir perdirbimo infrastruktūrą. Į ją investuota 4,27 milijono eurų, kurių didžiąją dalį skyrė Europos Sąjungos fondai ir 5 iš 7 Šiaulių regiono savivaldybių.
Akmenės rajono savivaldybė atsisakė dalyvauti šiame projekte. Meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad pasigedo konkretumo: „Mums [Akmenės rajono savivaldybei] ir Pakruojui nebuvo aišku, kokie bus kiekiai, kokia bus nauda. Buvo tik žodžiai, todėl atsisakėme dalyvauti.“
Šiauliuose, Radviliškyje, Kuršėnuose ir Ginkūnuose surenkami maisto atliekų kiekiai išties nėra dideli. 2025 m. per 9 mėnesius buvo surinkta 113 tonų, šiemet iki birželio – dar 359 tonos biologiškai skaidžių virtuvės atliekų.
Tokį kiekį atliekų turima įranga apdoroja greitai – per savaitę dirbama 1–2 dienas. Šiuose įrenginiuose pagaminama pulpa, kuri naudojama gaminant biodujas.
Kadangi pulpa nepasterizuota, už ją pajamų negaunama – daugiau kaip 1100 tonų tiesiog atiduota. Bendras ŠRATC išlaidas pardavinėjant pulpą bus galima sumažinti įrengus pasterizatorių, bet jo įstaiga neturi.
Kritikuoja nuotolinį valdymą
ŠRATC nuo 2020 m. rugpjūčio vadovaujantis Ž. Šilgalis pakankamai retai matomas darbovietėje.
Vadovas yra suderinęs su dalininkais, kad dalį laiko dirbs nuotoliniu būdu. ŠRATC kai kuriems dalininkams buvo kilę ir iki šiol kyla įtarimų, kad Ž. Šilgalis įmonei pavadovauja iš kurortų – Kanarų salyno ar Balio salos Indonezijoje. Šias kalbas sustiprino ir ŠRATC direktoriaus pasakojimas Lietuvos žiniasklaidai apie Balio saloje su vietiniais rengiamas talkas ir renkamas atliekas.
Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas neslepia – jo esama situacija netenkina: „Nėra normalu, kai pusę laiko dirbama nuotoliu. Šis klausimas keltas ne kartą, siūliau įtvirtinti ne daugiau 20 proc. nuotolinio darbo per savaitę, bet jis [siūlymas] buvo atmestas.“
Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis pritaria, kad ŠRATC valdomas prastai: „Vadovybė ir administracija turi pasitempti. Problema – per daug atliekų važiuoja į kaupą, todėl greitai sąvartyne nebeliks vietos.“
K. Račkauskis nėra patenkintas ir nuolatiniu vadovavimu nuotoliu: „Atvirai pasakius, nežinau kitos tokios įmonės, kurios vadovas didelę darbo dalį dirba nuotoliu ar dar net iš užsienio. Radviliškio rajone tokios nėra ir, manau, nebus.“
Šiauliečiams viskas įtinka
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas į raštu jam pateiktus klausimus apie ŠRATC valdymą, esamą situaciją neatsakė. Komentarą atsiuntė Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė.
Ji nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybė neturi lemiamos įtakos ŠRATC valdyme, nes valdyboje turi tik 1 balsą iš 7. Valdininkė sako, kad didžiagabaričių atliekų šalinimo sąvartyne problema nebuvo žinoma: „Detalesnė informacija, susijusi su šia aplinkybe, šiuo metu analizuojama ir vertinama.“
Savivaldybės atstovės vertinimu, papildomos 1000 tonų didžiagabaričių atliekų neturės reikšmingos įtakos, nes 2025 m. iš daugiau kaip 118 tūkstančių tonų atliekų buvo pašalinta 16,6 procentų – beveik 20 tūkstančių tonų.
Pasak E. Bružienės, pristatant 2025 m. finansinių ataskaitų rinkinį buvo pateikta ir nepriklausomo auditoriaus išvada: „Konstatuota, kad audito atlikimo metu nenustatyta reikšminga rizika ir neapibrėžtumai, kurie galėtų daryti poveikį metinėms finansinėms ataskaitoms. Įstaiga įgyvendino jai keliamas komunalinių atliekų tvarkymo užduotis, todėl 2025 m. veiklos rezultatus vertiname teigiamai.“
Valdininkė nepateikė vertinimo dėl ŠRATC vadovo dažno nuotolinio darbo – esą tai aptarta sutartyje. Apie galimą vadovavimą iš užsienio ji atsakė trumpai: „Nerenkame asmeninių įstaigos vadovo duomenų.“
Dokumentuose – kitas pasaulis
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis savaitinėje spaudos konferencijoje vis dėlto prakalbo apie „būtinybę sureaguoti“.
Jis užsiminė, kad ŠRATC vadovas galimai neatliko kai kurių pareigų, kad yra spręstinų problemų, kurias dabar iškėlė aplinkosaugininkai.
A. Bartulis pripažino, kad vadovo veikla įvertinta gerai, jam skirtas ir priedas. Pasak direktoriaus, aplinkosaugininkų keliamos problemos tada dar nebuvo žinomos.
LRT.lt susipažino su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento atsiųstu raštu Šiaulių regiono savivaldybių vadovams.
Departamento vadovės Jurgitos Sadauskaitės pasirašytame dokumente pažymima, kad per planinį patikrinimą nustatyta, jog Aukštrakių sąvartyne mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiais komunalinės atliekos nerūšiuojamos.
Pernai aplinkosaugininkams kilo abejonių dėl techninio komposto kiekių ir sumokėtų mokesčių sumų. Mat pagal protokolus per metus buvo galima pagaminti 13 techninio komposto partijų – iki 5200 tonų. Tačiau dokumentuose nurodyti daug didesni skaičiai – beveik 14200 tonų techninio komposto, kurio didžioji dalis esą sunaudota pačiame sąvartyne.
Šiemet sausį per neplaninį patikrinimą vėl paskaičiuoti MBA laikomų atliekų kiekiai. Vėl nustatytas didelis neatitikimas – ŠRATC sandėliavo ne daugiau 2257,8 tonos šių atliekų, o dokumentuose buvo nurodyta kur kas daugiau – beveik 5334 tonos.
Darbą įvertino prastai
Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos skyrius prižiūri keturis sąvartynus – Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Tauragės.
Pasak Klaipėdos skyriaus vedėjo Egidijaus Kvasausko, be konkurencijos prasčiausia padėtis – ŠRATC: „Rūšiavimas nevyksta arba vyksta labai silpnai, todėl sparčiai pildosi paskutinė, ketvirtoji, Aukštrakių sąvartyno sekcija, greitai teks atidaryti naują.“
Aplinkosaugininkas pažymėjo, kad pagrindinė užduotis – išrūšiuoti ir perdirbti kuo daugiau atliekų: „Klaipėdoje situacija kur kas geresnė, o čia, Aukštrakiuose, šiukšlių kalnas auga kaip ant mielių.“
E. Kvasauskas vylėsi, kad situacija pagaliau ims domėtis ir ŠRATC dalininkai: „Įmonėje dirbama prastai. Jei reikėtų rašyti pažymį, dešimties balų vertinimo sistemoje parašyčiau ketvertą.“
