Politikams nepavykstant apmokestinti viso nekilnojamojo turto, Lietuvos bankas iškėlė idėją įvesti mokestį tiems, kas būstą perka kaip investiciją. Taip viliasi pristabdyti turto brangimą. Bet nekilnojamojo turto plėtotojų ir investuotojų vertinimu, rinkos prižiūrėtojo idėja suveiktų priešingai – pabrangtų nuoma nuosavų namų neturintiems žmonėms.
Tai – vienas iš septynių Giedriaus Skėrio turimų butų. Iš viso investuotojas į nekilnojamąjį turtą Vilniuje ir Kaune, kaip pats sako, valdo keliasdešimt būstų, visus išnuomojęs.
„Sako, kad tinginiai – išradingiausi žmonės. Tai norėjau kažkada turėti pasyvių pajamų. Dabar galiu leisti sau prabangą tiesiog nedirbti. Ir nuomų, ir vystomų objektų užtenka, kad padengtų mano ir šeimos poreikius“, – sako investuotojas į nekilnojamąjį turtą.
Į šį naujutėlį butą pretenduoja du nuomininkai. Kas išgali, patys perka, nors atlyginimai kyla mažiau nei būsto kainos.
Rinkos aktyvumas – vos mažesnis nei per pandemiją. Lietuvos bankas jau mato įtampų.
„Įtampa atsiranda iš to, kad pasiūla nespėja pagal paklausą“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Todėl kyla ir būsto kainos.
„Šiuo metu būsto kainos augo apie 15 proc., kas yra dvigubai sparčiau, negu prieš metus. Na, ir ta situacija yra tokia neraminanti. Mes nenorėtume, kad būsto kainų augimas virstų kažkokiu netvariu procesu“, – tikina G. Šimkus.
Nepavykstant įvesti visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, Lietuvos bankas svarsto apie kitą variantą, kaip iš turto mokesčių būtų galima labiau papildyti valstybės biudžetą.
„Idėja Lietuvai, kuri yra kitose šalyse. Visai verta galvoti apie siauresnes priemones, pavyzdžiui, investicinių būsto sandorių mokestį“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Butus nuomojančio Giedriaus teigimu, apie įtampą rinkos prižiūrėtojui reikėjo galvoti anksčiau, kai buvo aišku, kad žmonės atsiims kauptas pensijas, o jis sumažino pradinį įnašą pirmai būsto paskolai.
„Tai tu supili antrą kanistrą benzino į tą laužą. Ir po to, kai pamatai, kad tas laužas užsikūrė, kainos kyla dviženkliais skaičiais, tada pradedi ieškot gesintuvo“, – teigia jis.
„Idėją vertintume kaip pasiūlą ribosiantį pasiūlymą. Kadangi tie, kurie perka turtą investicijai, jį įdarbina ne tik tam, kad gautų pajamas pasyvias, aktyvias iš savo veiklos, bet ir užtikrinta tam tikrą nuomos, būsto pasiūlą. Tie žmonės, kurie negali įsigyti turto dėl jo kainos, naudojasi šiomis paslaugomis“, – komentuoja Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Lietuvos bankas nauju mokesčiu norėtų sumažinti būsto pirkimą. Tada jo pasiūla rinkoje padidėtų, o tai – pristabdytų kainas.
Bet nekilnojamojo turto plėtotojų atstovas sako, kad įvyktų priešingai.
„Dalis investicijų tiesiog paliktų Lietuvą. Būtų investuojama ne į turtą Lietuvoje, nemokami mokesčiai čia – PVM, GPM, vėliau nekilnojamojo turto mokesčiai. Tuomet iš veiklos gaunamos pajamos, tuomet įrengimas ir panašiai. Didelė ekosistema sukasi aplink turtą, įsigyjamą nuomai“, – teigia Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
„Kai mes įvesime tą sandorių mokestį, tai kaip ta pasiūla pasididins? Ji nepasididins – tiesiog mes bandysime dirbtinai suspausti paklausą“, – sako investuotojas į nekilnojamąjį turtą.
Kokio dydžio mokestis už investicijai perkamą būstą galėtų būti, Lietuvos bankas dar neįvardija. Bet sako, kad kitur tokie mokesčiai pakankami dideli.
Investuotojo teigimu, sandorių mokestį jam padengtų tie, kurie padengė išaugusį jam nekilnojamojo turto mokestį.
„Tai, kaip jūs galvojat, pas ką nusėdo tas pusantro tūkstančio eurų, ant kieno naštos? Ant tų pačių nuomininkų, kam tu ir nuomoji“, – sako jis.
Investuotojas prognozuoja, kad kitąmet būsto kainos dar bus didelės, bet sandorių jau mažės.
Apie 40 proc. būsto Lietuvoje įsigyjama be paskolų, už santaupas. Vidutinė paskolos suma – 130 tūkst. eurų.
